Ukrainos žvalgybos informacija
Ukrainos kariai prie Baltarusijos sienos ruošiasi atremti galimą Rusijos ir Baltarusijos puolimą. Į pratybas žiūrima rimtai.
„Kai bėgi 500, 700 ar 1000 metrų, uždusti, dreba ranka. O svarbiausia užduotis, kad vaikinai po sprinto tiksliai šaudytų“, – sakė vienas iš instruktorių.
Dar rimčiau ukrainiečiai žiūri į galimas Rusijos provokacijas. Ukrainiečių žvalgyba tikina gavusi informacijos, kad Rusija Baltarusijoje ruošia ne vieną teroristinį išpuolį, apkaltinta, aišku, būtų Ukraina. O išpuolius įvykdytų diversantai, perrengti Ukrainos uniformomis.
Nejuokingai skamba ir pagrindinis Rusijos diversantų taikinys – Vilniaus panosėje stovinti Astravo atominė elektrinė.
„Ukrainiečių karinę žvalgybą mes vertiname labai rimtai. Jie padarė daug darbo dėl mūsų valstybės, mūsų regiono saugumo“, – LNK sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Politologai sunerimę – rusai Baltarusijoje iš tiesų yra suinteresuoti eskaluoti situaciją.
„Kad tai nėra iš srities „neįmanoma“ gerai rodo ir Zaporižios elektrinės situacija ir visi įvykiai aplink ją“, – tikino politologas Vytis Jurkonis.
Zaporižios atominė elektrinė, ukrainiečių teigimu, rusų apšaudyta buvo ne kartą.
„Panikuoti čia nereikia, tačiau įsivertinti visas galimybes ir grėsmes būtina. Ne tai, kad mes apie galimas provokacijas Astravo atominėje elektrinėje anksčiau nežinojome ir apie tai nediskutavome“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Lietuvos politikai sveikina ukrainiečių sprendimą paskelbti informaciją apie galimus išpuolius Astravo atominėje elektrinėje. Esą – tai rusų planams, jei tokie ir yra, gali tik sutrukdyti.
„To tikrai darbotvarkėje, manau, nėra. O po šito pranešimo iš Ukrainos žvalgybos, jeigu pas kažką toks planas ir buvo galvoje, tai dar giliau padėtas į stalčių“, – svarstė Seimo narys L. Kasčiūnas.
Kol kas informacijos apie galimas provokacijas Lietuvos institucijos neturi.
„Viskas, kas yra susiję su galimais išpuoliais kritinėje infrastruktūroje ir su pasekmėms Lietuvos respublikai, kai kalbame apie Baltarusijos atominę elektrinę, tų grėsmių papildomai aiškinti ir nereikia – branduolinio tarša, mes vertiname informacinį lauką šioje temoje rimtai pakankamai“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Branduolinės nelaimės atveju 100 km spinduliu gyvenantiems nuo Astravo atominės elektrinės reikėtų suvartoti kalio jodido dozę. Šias tabletes valdžia per vaistines jau nuo užpernai dalija 16 savivaldybių gyventojams.
Tačiau panašu, kad Astravo grėsmė Lietuvos gyventojus gąsdina vis mažiau – kalio jodido tabletes pastaruoju metu žmonės ėmė vangiai.
Pasirodo, kad naujų tablečių šiuo metu nemokamai ir negausime. Vilnius jas nustojo dalinti prieš maždaug savaitę.
„Šiuo metu elektroninių receptų galiojimas yra pasibaigęs. Todėl galimybės gyventojai šiuo metu atsiimti neturi, tačiau ieškome būdų ir alternatyvų, kaip paskatinti gyventojų atsiėmimą ir pratęsti elektroninius receptus“, – LNK sakė Vilniaus savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.
Anot savivaldybės, receptų dabar neleidžia pratęsti dabartiniai teisės aktai.
„Kas labai pergyvena, tai šiuo metu vaistinėse galima nusipirkti kalio jodido tablečių, ko prieš 2 metus nebuvo, nes jų nebuvo rinkoje. Todėl žmonės tikrai gali apsirūpinti ir gauti tas kalio jodido tabletes. Tai liečia ne tik vilniečius“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
NATO vadovas ragina labiau ginkluoti Ukrainą
Ukrainai minint orumo ir laisvės dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atidavė pagarbą savo tautai parodžiusiai ir dabar valią priešintis agresijai, gintis plikomis rankomis net prieš tankus, kai kareiviai, medikai, nedvejodami gelbėja gyvybes, o laukai dirbami net krentant bomboms.
Ir NATO ragina sąjungininkus nepailsti ginkluoti Ukrainą. Parlamentinės asamblėjos posėdyje Madride NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad kai Ukraina stipri karo lauke, ji išpeš ir geriausią rezultatą derybose.
„Žinoma, visi norime, kad karas baigtųsi. Bet atminkite, Rusija užpuolė kaimynę Ukrainą. Turime suvokti, kad šis karas greičiausiai baigsis prie derybų stalo. Derybų rezultatas priklausys nuo jėgos mūšio lauke“, – sakė jis.
„Tuoj prasidės tikra kova“
Tuo metu Ukrainos snaiperiai ruošiasi ginti išlaisvintą Chersoną. Rusijos pajėgos yra atsitraukusios į kairįjį Dniepro krantą, pirmadienį vėl apšaudė miestą, yra aukų.
„Kasdien miestas vis dažniau apšaudomas, ypač – upės pakrantė ir priemiesčiai. Tuoj prasidės tikra kova – priešas permes rezervą ir ims naikinti miestą“, – sakė vienas Ukrainos gynėjas.
Bet bene smarkiausios kovos su okupantais tebevyksta Donbase, ypač Luhansko srityje. Ten Rusija vykdo civilių deportaciją.
Tuo metu pietrytinėje Zaporižios srityje, kuri ribojasi su Donbasu, šiuolaikiniai kazokai laiko frontą ir sako laikysiantys jį iki pergalės.
Lenkija savaitgalį palaidoje du žuvusius civilius per raketos sprogimą pasienyje su Ukraina. Lenkų apklausa rodo, kad šis mirtinas incidentas Lenkijos ir Ukrainos santykiams įtakos neturės, taip mano daugiau kaip 70 procentų apklaustųjų.
O lenkų spaudoje pasirodė pranešimų, kad Lenkijos prokuratūra nesutinka, kad Ukraina dalyvautų tiriant sprogimą Lenkijoje. Esą nėra teisinės galimybės. O ir tiriamos visos versijos, įskaitant ir tą, kad galėjo nukristi Ukrainos oro gynybos raketa, tad Kyjivas būtų suinteresuotoji pusė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: