Delfi kalbinti, skirtingai su „Financial Times“ publikacijomis sietini, pašnekovai pripažino, kad nežinojo, jog paskelbti tekstai – turinio kampanijos dalis. Vieni sakė, kad ši informacija būtų turėjusi įtakos jų veiksmas, kiti, kad ne.
Vyriausybės spaudos tarnyba, derinusi „Financial Times“ pokalbį su premjere Ingrida Šimonyte, taip pat nurodė nežinojusi, kad interviu bus naudojamas kaip turinio kampanijos dalis.
Jakučionis: nebūčiau rašęs, užmokesčio atsisakiau
Tekstą apie Lietuvos krepšinio reikšmę ir krepšininkų pasiekimus „Financial Times“ parengė naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Saulius Jakučionis. Delfi jis teigė, kad būtų atsisakęs rengti publikaciją, jei būtų iš anksto žinojęs, kad tekstas – turinio kampanijos dalis.
Žurnalistas pažymėjo, jog atsisakė užmokesčio už publikaciją.
Temą tekstui, pasak jo, pasiūlė „Financial Times“.
„Kreipusis kolegoms iš „Financial Times“, parašiau straipsnį apie Lietuvos krepšinį. Man buvo pristatyta tik „Krepšinio – antrosios Lietuvos religijos“ tema ir tai, jog straipsnis atsidurs cikle apie Lietuvą, kur atskiromis publikacijomis bus paliestos ir tos temos, kurios galop buvo paskelbtos.
Teksto naratyvo, struktūros, pašnekovų su niekuo nederinau, patį straipsnį „Financial Times“ kolegos redagavo minimaliai, pataisydami kalbos klaidas“, – komentavo S. Jakučionis.
„Apie tai, kad ciklas buvo apmokėtas „Investuok Lietuvoje“, sužinojau pasirodžius vakarykštei „Delfi“ publikacijai, iš anksto apie tai nebuvau informuotas. Jeigu būčiau buvęs informuotas, būčiau atsisakęs prisidėti prie ciklo. Vakar (antradienį – Delfi) atsisakiau atlygio už savo parašytą straipsnį“, – pridūrė jis.
S. Jakučionio įsitikinimu, tuos tekstus, kurie apmokėti, ir tuos, kuriuos savo iniciatyva pasirenka rengti žurnalistai bei redakcijos, turi rengti atskiros komandos.
„Man labai teisinga atrodo Lietuvoje veikianti geroji praktika, kai žiniasklaidos priemonėse yra atskirtos žurnalistų komandos, kuriančios turinį dėl to, kad už temą kažkas sumokėjo, ir tos, kurios pačios nusprendžia, kokiomis temomis rašyti, argumentuodamos išskirtinai viešuoju interesu ar poreikiu patenkinti auditorijos smalsumą“, – teigė jis.
Šešelgytė: nemanau, kad mano sprendimas būtų kitoks
„Financial Times“ publikacijoms apie geopolitiką, užsienio politiką, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos kalbinosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorę Margaritą Šešelgytę. Ji teigė nežinojusi, kad publikacijos – turinio kampanijos dalis, bet, anot direktorės, tai greičiausiai nebūtų pakeitę jos sprendimo komentuoti.
„Šį žurnalistą („Financial Times“ korespondentą Richardą Milne – Delfi) žinojau iš anksčiau, interviu „Financial Times“ esu davusi ir anksčiau. Ar tai būtų pakeitę mano požiūrį? Nežinau. Aš manau, kad tai yra gera kampanija Lietuvos įvaizdžiui užsienyje viešinti, visiškai nesusijusi su vidaus politika. Nemanau, kad mano [sprendimą komentuoti] būtų pakeitę. Bet ne, nežinojau, kad tai buvo apmokėta“, – Delfi komentavo M. Šešelgytė.
„Financial Times“ publikaciją apie drąsią Lietuvos laikyseną tarptautinėje arenoje, apie puoselėjamas laisvės ir demokratijos vertybes feisbuke pakomentavo Europos Parlamento narys, konservatorius Andrius Kubilius.
Jis darė išvadą, kad „Financial Times“ apie mus parašė, nes Lietuvos laikysena, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir premjerės Ingridos Šimonytės žodžiai ir veiksmai apie Rusiją ir apie Kiniją keičia iki šiol Europos Sąjungoje vyravusias paradigmas, o mūsų pėdomis seka kitos Europos sostinės.
Kubilius: kritikai tegul pabando susimesti ir nusipirkti neigiamą nuomonę
A. Kubilius teigė nežinojęs, kad publikacija yra turinio kampanijos dalis.
„Aš nežinojau, kažkur pasiėmiau tą publikaciją, kažkur radau internete, bet mano nuomonės tai nekeičia. Neobjektyvią „Financial Times“ nuomonę, mano manymu, yra neįmanoma gauti už jokius pinigus. Tai, kad žurnalistas rašo pasirinkęs tokią temą ir taip aprašo, man yra svarbus faktas“, – Delfi komentavo politikas.
Pažymėjus, kad publikacijos apie Lietuvą greičiausiai nebūtų atsiradusios „Financial Times“, jei tai nebūtų apmokėta, A. Kubilius sutiko: „Galbūt.“
„Bet tie, kurie kritikuoja, opozicija ar kas nors, kurie kritikuoja Lietuvos užsienio politiką, tegul pabando susimesti pinigų ir nusipirkti neigiamą nuomonę „Financial Times“ apie Lietuvos užsienio politiką. Mano manymu, įtarti, kad „Financial Times“ yra neobjektyvūs, rašydami būtent tokį tekstą, yra visiškai klaidingas požiūris“, – vertino A. Kubilius.
Vyriausybė: nežinojome, kad premjerės interviu bus naudojamas turinio kampanijai
Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija savo paskyrose feisbuke taip pat skelbė apie specialią „Financial Times“ publikacijų seriją apie Lietuvą, dalijosi nuorodomis į tekstus.
Pasirodžius informacijai apie tai, kad publikacijų seriją apmokėjo „Investuok Lietuvoje“, tiek Vyriausybė, tiek ministerija pataisė savo įrašus ir pažymėjo, kad reportažą inicijavo viešoji įstaiga.
Vyriausybė atsakymuose Delfi nurodė, jog savo įrašą feisbuke apie „Financial Times“ straipsnius patikslino kilus susidomėjimui.
„Financial Times“ skiltis „Special Report“ yra speciali rubrika/straipsnių serija, išsamiai pristatanti įvairias šalis ir/ar ekonomikos sritis. Vyriausybės „Facebook“ įraše buvo paminėta, kad tai yra speciali publikacijų serija. Reaguodami į kylančius klausimus dėl publikacijų ir specialios rubrikos, patikslinome įrašą FB paskyroje – nurodėme apie VšĮ „Investuok Lietuvoje“ straipsnių inicijavimą“, – komentavo Vyriausybės Spaudos tarnyba.
„Vyriausybė visada siekia atvirai ir aiškiai komunikuoti, o jeigu paaiškėja naujų aplinkybių ar iškyla klausimų – informaciją patiksliname arba papildome naujais duomenimis“, – priduriama atsakyme.
Vienam iš tekstų „Financial Times“ kalbinosi premjerę I. Šimonytę. Vyriausybė teigė, kad interviu galimybę žurnalistas derino su Spaudos tarnyba, bet klausimai iš anksto derinti nebuvo.
„Interviu galimybę su ministre pirmininke „Financial Times“ žurnalistas tiesiogiai derino su LRV Spaudos tarnyba, tai nebuvo „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva. Šio interviu klausimai iš anksto derinti nebuvo“, – pabrėžiama atsakyme.
Landsbergio atstovė: apie kampaniją nežinojome
Vyriausybė patikino nežinojusi, kad interviu bus turinio kampanijos dalis:
„Gavusi „Financial Times“ kreipimąsi dėl premjerės interviu, LRV spaudos tarnyba nežinojo, kad interviu bus naudojamas kaip turinio kampanijos dalis.“
Į klausimą, ar tai žinojo premjerė, Vyriausybės Spaudos tarnyba atsakymo nepateikė.
„Financial Times“ kalbinosi ir užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį. Interviu su ministru, pasak jo atstovės spaudai Paulinos Levickytės, (kaip ir premjerės atveju) buvo derintas per ministerijos Spaudos tarnybą.
„O ne per „Investuok Lietuvoje“, – 15min pažymėjo P. Levickytė.
Užsienio reikalų ministerija, pasak jos, dažnai sulaukia prašymų interviu iš „Financial Times“, o apie apmokėtą kampaniją nežinojo.
Jastramskis: tai nėra žurnalistika
„Financial Times“ publikacijos apie Lietuvą nėra žurnalistika, tai – reklama, teigė Delfi kalbintas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. D. Jastramskis.
„Viešasis interesas veikia skaidriai tiek iš Vyriausybės pusės, tiek iš žiniasklaidos pusės – apie bet kokį interesą reikia informuoti. Vadinkim aiškiai – tai nėra žurnalistika. Reikia vertinti, kad tai tiesiog yra reklama ir tai pasakyti“, – sakė jis.
Tas, kas mokėjo, žinojo, kad publikacijos apmokėtos, pažymėjo D. Jastramskis. Tik, pasak jo, reikėjo apie tai skaidriai informuoti.
„Kad mes užsisakėme reklamą, nusipirkome tiek ir tiek ploto „Financial Times“, – komentavo mokslininkas.
Tiesa, situacija, jo matymu, yra gerokai sudėtingesnė nes bent jau vienas žurnalistas, tai yra S. Jakučionis, buvo apgautas.
„Jis nebuvo informuotas iš „Financial Times“ pusės. Šiuo atveju „Financial Times“ veikla yra labai blogas vakarietiškos žiniasklaidos pavyzdys, kur mes dažnai ieškome skaidrumo standartų, o čia to visai nėra“, – pastebėjo D. Jastramskis.
O apgauti buvo skaitytojai, kurie nežinojo, kad publikacijos – reklama?
„Reikėtų pasižiūrėti, koks tas žymėjimas. Jeigu žymėjimas akivaizdus, tokiu atveju skaitytojai per žioplumą gali nežinoti, tokių skaitytojų yra visą laiką. O jeigu pažymėjimas yra simbolinis arba jo išvis nėra, tai visai kitas lygis, galima vadinti įvairiai – gudravimu, manipuliavimu“, – svarstė D. Jastramskis.
Pašnekovo įsitikinimu, portalas „Financial Times“ nebūtų būtent taip rašęs apie Lietuvą, kaip parašė, jeigu už publikacijas nebūtų mokėta.
„Tikrai nebūtų taip rašęs ir tikrai nebūtų jokio dėmesio. Jeigu jie būtų norėję, būtų parašę anksčiau. Nieko ten tokio nėra, ko nebuvo prieš kurį laiką, tiesiog daug dalykų Lietuvoje vyksta jau seniai ir į tai atkreipė dėmesį tik tada, kada gavo užmokestį“, – akcentavo D. Jastramskis.
Aiškių nuorodų apie inicijuotą, apmokėtą turinį nebuvo
Pirmadienį britų portalas „Financial Times“ paskelbė specialią septynių publikacijų seriją apie Lietuvą: šalies politikus, verslininkus, kūrėjus, pasiekimus ir proveržį. Už šias publikacijas sumokėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ ir tai – turinio kampanijos dalis.
Viešosios įstaigos ir „Financial Times“ sudarytos sutarties dėl turinio kampanijos vertė – 56,8 tūkst. eurų su PVM. Skelbiama, kad kampanija tęsis du mėnesius.
Prie „Financial Times“ tekstų apie Lietuvą nėra aiškių nuorodų, kad tai – apmokėtas, užsakovo inicijuotas turinys. Su tuo susijusią informaciją galima rasti tik besidomint rubrika „Special reports“, kurioje ir skelbiami tekstai apie Lietuvą.
„Specialūs reportažai suteikia unikalią galimybę mūsų komerciniams partneriams pasiekti įtakingą „Financial Times“ auditoriją: tinkamus žmones, tinkamoje aplinkoje, su tinkama žinute“, – rašoma rubrikos apibūdinime.
Nei „Investuok Lietuvoje“, nei valdžios institucijos, viešindamos informaciją apie „Financial Times“ publikacijas nenurodė, nedavė užuominų, kad tai – inicijuotas, apmokėtas turinys.
Armonaitė teigia nieko nežinojusi
„Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros departamento direktorė Rūta Nemunytė Delfi teigė, jog publikacijų serija „Financial Times“ leidinyje „ilguoju periodu leis lengviau sudominti tarptautinius žurnalistus, verslininkus ar investuotojus galimybėmis Lietuvoje“.
Pasak jos, britų portalas pasitelktas siekiant kurti Lietuvos, kaip patikimos, saugios, pažangios ir verslui patrauklios valstybės, įvaizdį bei pasitelkus kaštų ir naudos analizę.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė nežinojusi, kad britų portalo paskelbtą specialią publikacijų seriją apie Lietuvą apmokėjo ministerijos kuruojama „Investuok Lietuvoje“, rašo BNS. Ministrė taip pat teigė nežinojusi ir to, ar „Investuok Lietuvoje“ suformulavo konkrečias temas straipsniams.
Komunikacijos eksperto Arijaus Katausko matymu, politikai, kurie reiškė džiugesį dėl to, kad svarbus portalas pastebėjo Lietuvą, turėjo pasakyti, jog tai turinio kampanija ir atitinkamai reaguoti. O jei to nežinojo – detaliau pasidomėti.
Jo įsitikinimu, užsakovai, šiuo atveju „Investuok Lietuvoje“, taip pat turėjo pranešti, kad „Financial Times“ publikacijų serija yra turinio kampanijos dalis. Nes dabar kai kurie žmonės esą gali jaustis apkvailinti.
Nausėda: Lietuvą galima populiarinti ir be apmokėjimo
„Financial Times“ korespondentas Richardas Milne patikino, kad visus redakcinius sprendimus dėl publikacijų apie Lietuvą priėmė portalas.
„Visas straipsnių temas parinkau aš ir daugelį jų parašiau aš. Lietuvos Vyriausybė neturėjo tam jokios įtakos“, – tviteryje reagavo žurnalistas.
Jis pažymėjo, kad visi „Financial Times“ specialūs reportažai yra rengiami atsižvelgiant į reklamos paklausą, tačiau žurnalistai nežino, kas yra reklamos užsakovas, ir žino tik tai, kad yra poreikis parengti tekstus. Tai yra žino, kad yra užsakymas.
„Mes visada galime rašyti tai, ką norime, ir kiekvieną kartą taip ir darome“, – pažymėjo R. Milne.
Trečiadienį į kilusį ažiotažą dėl publikacijų sureagavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad ne kartą bendravo su užsienio žiniasklaidos priemonėmis ir pridūrė, kad už tai niekada nereikėjo mokėti.
Jo įsitikinimu, Lietuvą galima populiarinti ir be apmokėjimo.
„Tai labai raginu išnaudoti visas galimybes populiarinti Lietuvą tais būdais, kurie yra prieinami, ir manau, kad tai tikrai yra įmanoma padaryti, nes šiandien susidomėjimas Lietuva, jos požiūriu į įvykius Ukrainoje, Baltarusijoje tikrai yra natūraliai didelis ir galima būtų sutaupyti valstybės pinigų tiesiog duodant interviu ir populiarinant mūsų požiūrį“, – žurnalistams komentavo G. Nausėda.
Delfi kreipėsi į „Financial Times“ su klausimais apie apmokėtą, Lietuvai skirtą turinio kampaniją. Tikimės sulaukti atsakymų.