Pašnekovas laidoje tikino, jog Rusija ir Kinija yra glaudžiai susijusios ekonominiais ryšiais.
„Kinija ir Rusija vieną kitą įvardijo kaip strateginę partnerę. Teigia, kad jų bendradarbiavimui nėra jokių ribų. Ir čia, aišku, kyla klausimas, ar tikrai jų nėra, kodėl jų nėra ieškoma? Kodėl jų nėra?
Rusija ir Kinija labai glaudžiai yra susijusios ekonominiais ryšiais. Jie, nepaisant Rusijos agresijos yra augantys – prekybos apimtys yra išaugusios maždaug trečdaliu, kaip rodo šių metų statistika. O jeigu lygintume per dar ilgesnį laikotarpį – jos didėja, pavyzdžiui, nuo Krymo aneksijos prekyba yra išaugusi dvigubai“, – kalbėjo VDU atstovas L. Didvalis.
Jo teigimu, Kinijai yra naudinga turėti Rusiją kaip ekonominę partnerę. Rusijai Kiniją – taip pat.
„Nes iš Rusijos Kinija gali gauti energetinių resursų pirmiausia. Taip pat – maisto produktai, kiti mažiau žinomi produktai importuojami. O Rusijai yra gana naudinga Kiniją turėti kaip ekonominę partnerę, nes gali gauti labiau pridėtinės vertės gaminius, kaip elektronikos gaminiai, aukštesnės technologijos. Tas mainai yra abipusiai – viena pusė kita gali daug, ką pasiūlyti“, – kalbėjo Žinių radijo laidos pašnekovas.
L. Didvalis dar priminė, jog Kinija Rusijai nėra įvedusi jokių sankcijų dėl pradėtos agresijos Ukrainoje.
„Tad ekonomika gali būti vystoma tokia įprastine eiga – be jokių didesnių apribojimų. Matome, kad būtent ekonominės priežastys lemia, kad tas bendradarbiavimas yra naudingas, jo nenorima nutraukti“, – kalbėjo VDU Azijos studijų centro vadovas.
Scenarijus, kad ilgainiui Rusija ir Kinija taps tik dar artimesnės, tikrai galimas, sakė Žinių radijo pašnekovas L. Didvalis. Visgi, šiuo metu Pekinas bando balansuoti, kalbėjo jis.
„Tiek Rusijai, tiek Kinijai, JAV, ar vakarai, taip galime bendrai įvardinti, yra suprantami kaip varžovai. Ir abi pusės – Kinija ir Rusija mato viena kitą kaip bendrininkus, kurie gali stoti petys į petį prieš vakarų dominavimą tarptautinėje sistemoje. Tad tikrai abi pusės mato interesą šitoje vietoje.
Iš kitos pusės – Kinijai reikia gana subtiliai balansuoti šiuo metu. Šiais metais mes tai ir matome. Nes Kinijai tenka įtikti tiek vakarų šalims, nes Kinija su jomis sieja prekyba, investicijos, ekonominis argumentas stiprus atsiranda. Tiek ir įtikinti Rusijai reikia. Tad Kinija bando eiti tokia vidurio linija“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas L. Didvalis.
Jo teigimu, ėjimas minėta vidurio linija yra išlaikomas keliais būdais.
„Kinija vis dar neteikia Rusijai jokios karinės tiesioginės pagalbos – pavyzdžiui, ginklų. Ir Kinija vis pasitelkia ir savo retoriką, kad nepritaria jokiai tolesnei eskalacijai, pasisako už taiką, nepritaria branduolinio ginklo panaudojimui ir panašiai. Tad Kinija stengiasi išlaikyti tokį viduriuką bent jau šiuo metu. O tolesniame laikotarpyje, tiek Kinija, tiek ir Rusija turi interesą stiprinti atsparą vakarams“, – teigė VDU atstovas.
VDU Azijos studijų centro vadovas doc. dr. L. Didvalis tikino, jog keičiasi ir vakarų požiūris į Kiniją.
„Jeigu pasižiūrėsime į atskirų valstybių vakarų gynybos arba saugumo strategijas, ataskaitas – Kinija jau ten yra ne vienerius metus. Ir NATO, išleidusi savo naujausią dokumentą, taip pat jame Kiniją įvardijo kaip grėsmę. Tad tikrai tas yra gana atvirai kalbama.
Žinoma, būtent ekonominiai ryšiai, investicijos riboja vakarus taip pat nuo tokio stipraus, greito ryšių su Kinija nutraukimo“, – įžvalgomis dalijosi Žinių radijo pašnekovas L. Didvalis.
Jis teigė, jog vakarai ir Kinija bando viena aplink kitą vaikščioti ramiai, bet dėl tarp jų didėjančios įtampos abejonės net nėra.
Žinių radijo laidos pašnekovas L. Didvalis teigė, jog pasaulio lydere siekianti tapti Kinija karą Ukrainoje gali suprasti kaip vakarų silpninimo procesą.
„Kinija gali labai kantriai stebėti, kaip visas šitas karas vyksta. Ir tikėtis, kad tai neigiamai paveiks vakarus ir tai leis Kinijai sustiprinti savo poziciją ir pasinaudoti visais privalumais“, – kalbėjo Žinių radijo laidos pašnekovas L. Didvalis.
