Vakarai vėl pradelsė su sankcijomis
„Man atrodo, kad žmonės buvo pasiilgę kovoti už ką nors ar prieš ką nors. Ir dėl pandemijos sustojusiame pasaulyje atsirado terpė kovoti prieš kaukes, prieš vakcinas, O dabar turime realų įvykį, kur tikrai reikalinga kovoti ir ne tik su ginklu. Kai kurie tie labai aršūs kovotojai šiuo metu kažkodėl tyli. Ir nesuprasi kodėl. Čia ta problema, kur tikrai reikalingas balsas. Ir svarbiausia, reikalingas veiksmas, mes gavome galimybę vėl būti vieningi. Nors manau, kad kaina yra per didelė. Tai yra žmonių gyvybės“, – Delfi TV laidoje „Kaip pas žmones“, kuri buvo filmuojama Pabradėje, kalbėjo muzikantas Andrius Mamontovas.
Jis pabrėžė, jog šiuo metu nėra nieko svarbesnio už pagalbą Ukrainai, nes ukrainiečiai kovoja ne tik už savo žemę ir laisvę, jie kovoja už visos Europos saugumą.
Politologas Andžejus Pukšto akcentavo, kad karas Ukrainoje suvienijo ne tik Lietuvos visuomenę, bet ir visą Europą. Tačiau jis apgailestavo, kad tai įvyko per vėlai.
„Sutinku, kad tos vienybės kaina tikrai yra pernelyg aukšta, nes tai yra žmonių gyvybės. Be to, visos tos sankcijos, kurias Rusijai įvedė Europa, ko gero, jos turėjo būti priimtos 2014 metais. Ir gal net dar anksčiau. Nusikelčiau į 2008 metus, kai tuometis Lenkijos prezidentas Lehas Kačinskis, Valdas Adamkus, Latvijos, Estijos prezidentai vyko į Tbilisį, nes Gruzijoje prasidėjo karas. Jau tada buvo toks ryškus skambutis, jau buvo taip sudrebinta Gruzija. Jau tada tas skambutis buvo pakankamai garsus“, – pabrėžė A. Pukšto.
Jis pabrėžė, kad V. Putino susikurtas galingojo įvaizdis, kai esą Rusija gali Ukrainą nušluoti per dvi dienas, turėjo įtakos ir Europos lyderiams net tada, kai karas Ukrainoje realiai prasidėjo.
„Visas tas pagrindinis sankcijų paketas, Rusijos atjungimas nuo SWIFT, ES oro erdvės uždarymas, patvirtintas vasario 27 dieną. Reikėtų klausti, kodėl tai padaryta ne vasario 25-ąją, nes Rusijos kariai į Ukrainą įžengė vasario 24 dieną. Paskaičiuokime, kiek nuo penktadienio [vasario 25 d.)] iki sekmadienio [vasario 27 d.] žmonių žuvo, kiek sužalota, kiek išvaryta iš savo namų. Tai ar reikėjo pasauliui dar trijų keturių dienų, kad suvoktų situaciją ir pasmerktų Putiną? Skamba žiauriai ir, ko gero, ta politika taip ir atrodo“, – apgailestavo A. Pukšto.
Rusus ragino išeiti į gatves
„Mano nuomone, žmonių sąmonėje įvyko fundamentalus lūžis ir mes dar jo net nematome, jo dar negalima apčiuopti. Manau, kad rusiškasis pasaulis iš esmės sugriuvo, tas galios projektas buvo statytas ant iliuzijos, kad Rusija ginasi, kad bando apsaugoti savo teisėtus interesus. Dažnu atveju būdavo sunku paprastam žmogui įrodyti, kad rusų kariai iš tiesų yra Donbase, kad Krymas okupuotas. Buvo sunku įrodyti paprastiems žmonėms, kurie gimę sovietmečiu, matė savo jaunystę kaip gerą periodą, tam tikrus dalykus, kur tiesiogiai nebuvo trankų ir bombarduojamų miestų. Manau, kad dabar bus atsikvošėjimas“, – pabrėžė Rytų Europos studijų centro analitikas Adam Roževič.
Jis akcentavo, jog Kremlius visada pasižymėjo cinizmu ir arogancija, o dabar nuo to ypač kenčia ir patys rusų kariai. „Kai pagalvojame apie rusų karius, kurie kovoja Ukrainoje, už ką jie kovoja – nėra paaiškinama jokio tikslo ir manau, kad būtent to trūkumas, kad vadovybė nesugebėjo paaiškinti, kodėl turime eiti į Ukrainą. Ir nemanau, kad karinė vadovybė pati tai labai supranta. Jei dabar pažiūrėtume į žemėlapį, tai ta karinė logika, kuri vyksta Ukrainoje, ji prasilenkia su labai paprastomis karo taisyklėmis – pėstininkai eina be tankų, tankai be pėstininkų ir tai yra kosmosas. Manau, kad mums labai blogoje padėtyje dar reikės pabūti kurį laiką, kad suprastume, kad tai yra Rusijos galios pabaiga. Rusija atvirai melavo, visa tai matė, suprato, tik gal nenorėjo tikėti. Dabar jau neįmanoma netikėti, kad Rusija užpuolė Ukrainą. Dabar Rusijos kariai eina su Rusijos vėliava, čia jau ne beženkliai kariai, bombarduojama iš rusų lėktuvų ir tai praneša žinią, kad rusiškasis pasaulis neateis išgelbėti, o ateis sunaikinti“, – kalbėjo A. Roževič.
A. Mamontovas pritarė, jog dabar pokyčių galima laukti ir pačioje Rusijoje, o ne tik ją palaikiusioje Lietuvos visuomenės dalyje.
„Norėčiau tikėti, kad tie įvykiai net ir labai radikaliai nusiteikusiems žmonėms turėtų kažką suvirpinti, kai kuriose vietose jie nebeturi argumentų, nes faktai agresijos ir invazijos į svetimą šalį yra akivaizdūs. Pasaulis gal ir nepasikeis, bet šiuo momentu yra tas momentas, kai gali pasikeisti kažkokie persigrupavimai tam tikrų jėgų, atsirasti supratimas. Mačiau vaizdo įrašą, kuriame Ukrainos kovotojai kreipėsi į Rusijos žmones, kad dabar geras laikas atsikovoti savo nepriklausomybę. Jie kvietė eiti į gatves, priešintis valdžiai, nes Rusija yra nusilpusi ir bus dar labiau nusilpusi. Mes nežinome, ar Rusijos žmonės sugebės išnaudoti tokią progą. Noriu tikėti, kad dalis radikalų, net jei jie liks, jų pozicijos vis tiek bus silpnesnės“, – teigė A. Mamontovas.
Atsikvošės ir pats Putinas?
A. Pukšto tvirtino, jog karas Ukrainoje turi ypač daug įtakos visuomenės sąmonei, nes šiuo metu gyvename informacijos amžiuje. „Kai 1979 metais sovietai įžengė į Afganistaną ir ten pasidarė mėsmalė, lavonai keliavo atgal į Sovietų sąjunga labai dideliu kiekiu, bet buvo informacijos blokada ir niekas nieko nežinojo. Dabartinį karą man norisi tam tikra prasme palyginti su teroro išpuoliu 2001 m. rugsėjo 11 dieną Niujorke, kai buvo atakuoti dangoraižiai. Vaizdai labai sparčiai išplito per televiziją, internetą, nors dar nebuvo socialinių tinklų eros. Dabar dar daugiau, dar sparčiau plinta vaizdai iš karo Ukrainoje. Vaizdas, kuris mane labiausiai sukrėtė, tai į slėptuves sunešti gimę neišnešioti naujagimiai su papildomu deguonimi balionuose. Ir tokie vaizdai plinta labai greitai ir gali paliesti sąmonę“, – kalbėjo politologas.
Paklaustas, kas dabar labiausiai gali lemti pokyčius visuomenėje, A. Pukšto nė kiek nedvejojo. „Viskas priklauso nuo ukrainiečių ir nuo viso demokratinio pasaulio: ar Vakarai visgi atsisuks, ar jiems leis sąžinės visiems ramiai miegoti, kai žūsta žmonės, kai vaikai neina į mokyklas, kai visi sėdi slėptuvėse ir išvaryti iš namų. Kaip yra terpė gėriui ir geriems darbams, taip yra terpė ir blogiui“, – konstatavo A. Pukšto.
A. Roževič pritarė minčiai, kad šis karas lems tai, jog antidemokratiškas pasaulis tikrai susilpnės. „Jis ne tai kad susilpnės, bet tam tikra prasme parodys, kad šitas projektas, šitos vertybės, kurios kai kuriems žmonėms atrodė priimtinos, kad jos subyrės tam tikra prasme. Nenoriu sakyti, kad čia pabaigos pradžia, bet tai rodo tam tikrą valstybės neveiksnumą. Paskutinis dalykas, kur valstybė gali daryti savo užsienio politiką, yra ginklas. Ir jis nėra visagalis. Deja, daug žmonių žūsta, tai katastrofa. Bet tai atsilieps labai stipriai, kai pats Putinas pamatys, man atrodo, kad jo pasaulio supratimas yra labai iškreiptas, kad jis tikrai galvojo, jog Maidanas sukurtas Vakarų imperalistų. O dabar jis mato, kaip visa Ukraina atsistojo, kad net ūkininkai traktoriais vogė iš rusų kariškių techniką. Matau, kad supratimas pasaulyje jau vyksta. Suomijoje pirmą kartą 54 proc. gyventojų palaiko šalies narystę NATO. Tai rusams reikės pakeisti savo visas kalkuliacijas“, – prognozavo A. Roževič.