DELFI domėjosi, kodėl įsimylėjusios moterys pražysta, didžiausi nevalos pradeda praustis, šykštuoliai atveria pinigines ir kodėl daliai jų tenka ne tik Eroso džiaugsmas, bet ir neišsipildžiusios meilės kančia.
Knygos „Meilės pamokos. Kad nemylėtume kaip idiotai“ autoriaus Ričardo Pagojaus teigimu, kai vaikinas (vyras) stovi arti merginos (moters), jo organizme gaminasi hormonas vazopresinas, kuris daro poveikį jo elgesiui, ypatingai skatina vyro agresyvumą kitų vyrų atžvilgiu.
„Merginos organizme tuomet gaminsi meilės hormonu vadinamas oksitocinas, kuris centrinę nervų sistemą veikia sukeldamas dosnumą ir pasitikėjimą. Žodžiu, tai atjungia smegenis. Kitaip tariant – neleidžia blaiviai mąstyti“, - juokdamasis DELFI sakė R. Pagojus
Vis dėlto, kalbėdamas apie „meilės chemiją“ edukologas labiau linkęs naudoti ne meilės, o įsimylėjimo, kuris greitai praeina, sąvoką.
Graikai šiam jausmui apibūdinti naudoja eroso sąvoką.
Tikslas – uždegti gyvybę žemėje
„Graikų mitologijoje Erosas buvo dievas – Afroditės sūnus, atsakingas už visa, kas žydi, šviečia: garsus, muziką, spalvas, džiaugsmą, šurmulį. Todėl tos graviūrose vaizduojamos strėlytės skirtos ne tik laidyti į įsimylėjėlių širdeles. Eroso tikslas buvo uždegti gyvybę žemėje“, - pasakojo R. Pagojus.
„Žodžiu, jis užmetė savo priedermę, pamiršo, ką motina liepė daryti. Rezultatus matome savo gyvenimuose – įsimylėjimo būsena ir džiaugsmas praeina, kaip Erosas išeina lošti su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis“, - lygino R. Pagojus.
Prisimenant Graikų dievus svarbu paminėti, kad Erosas turėjo brolį Himenėją.
„Esu matęs graviūrą, kur jiedu nupiešti su strėlytėmis – nuogi rubuiliai. Taigi, motina Afroditė pastebėjo, kad, nutolęs nuo brolio, Erosas mažėja, iš jaunuolio tapdamas vaiku. Todėl Afroditei Temidė patarė Erosą (meilę) visada laikyti su broliu Himenėju (troškimu), santuokos dievu. Iš to galime spręsti, kaip graikai meilę siejo su troškimu mylimą objektą turėti sau. Kitais žodžiais, aš noriu to, kas man yra gražu, vertinga, tai, ko aš trokštu“, - sakė populiarios knygos autorius.
Svarbiau ne sezonas, o amžiaus tarpsnis
Ar mokykloje iš karto matyti, kurie mokiniai įsimylėjo ir kaip tai reiškiasi? Pavasarinio Eroso strėliukės jau skraidžioja?
„Taip, tai matyti. Tačiau tai siečiau ne su metų laiku, o su amžiaus tarpsniu. Tarkim, devintokai, dešimtokai jau pradeda įsimylėti. Jie vaikšto susikibę už rankų, kartais sau leidžia rodyti daugiau atvirumo, pavyzdžiui, giliais bučiniais bučiuojasi mokyklos koridoriuje. Kartais net pajuokauju, klausdamas, ar netrukdau ir kad man praeiti reikia“, - sakė biologijos mokytojas.
Problema, kurią akcentavo edukologas, kad jaunuoliai „dažnai vežimą pastato prieš arklį“, tai yra, svarbius sprendimus priima prieš susiderindami.
„Pavyzdžiui remdamiesi laikinu susižavėjimu, kuris greitai praeina, įsimylėję mokiniai apie savo jausmus paskelbia vaikščiodami susikabinę už rankučių. Aplinkiniams transliuoja, kad yra pora, o tu supranti, kad du jauni žmonės lekia nuo skardžio žemyn“, - sakė mokytojas.
„Vau“ seka apmaudus „auč“
Eroso pasirodymą ir dingimą šiuolaikinių įsimylėjėlių gyvenime įvardijo Vilniuje gyvenantis knygos „Meilės santykiai. Ar sėkmė įmanoma?“ autorius Jeanas - Benoit Castemanas: „Jei pirmiau būna „vau“, jį seka - „auč“.
Akivaizdūs ir priešingi pavyzdžiai, „kai mergina kabinte kabinasi vaikinui (vyrui) ant kaklo, nors jis nėra tiek dėl jos pamatęs galvos“.
Į tai, kas vyksta mokykloje, dalis ugdytojų nesikiša, neva, ne jų reikalas. Tačiau R. Pagojus – ne iš tų: „Aš taip nemanau, nes jeigu jausmai viešai demonstruojami, jeigu mokiniai mokyklos koridoriuje stovi susiglaudę, apsikabinę, maigosi, minkosi, tai tampa mūsų visų reikalu“.
Ko pridaro meilės hormonai
Drąsesni mokytojai jaunuoliams pasako, kad intymūs santykiai todėl ir intymūs, kad viešai nerodomi. Kad tai – asmeniška, o išviešinimas veikia ir kitus žmones, galbūt, jaunesnius vaikus, kurie visko prisižiūri ir paskui galvoja, kad gal normalu demonstruotis.
R. Pagojaus žodžiais, štai, ką padaro meilės hormonai. Jie apakina, įsimylėjus neleidžia normaliai įvertinti situacijos ir dažnai – žmogaus, kurį myli.
„Kai tu stovi labai labai arti, nematai viso vaizdo, kaip labai arti priėję prie veidrodžio mes nebematome visumos, tik gal iškilusį spuogelį ant veido. Kad galėtume pamatyti visumą, turime atsitraukti. Tačiau tam trukdo tarp dviejų žmonių atsiradusi eroso trauka “, - sakė DELFI pašnekovas.
Patinai vilioja pateles – patelės patinus
Įsimylėjusi mergina ar moteris akivaizdžiai pasikeičia, tiesiog pražysta. Kai buvo studentas, R. Pagojus akivaizdžiai įsitikino, kad meilė keičia ir vyrus, vaikinus: vienas iš bendramokslių vaikščiojo apsmurgęs, suplyšusiomis kojinėmis. O įsimylėjo - ir kojinės išplautos, ir plaukai sušukuoti.
Dėl meilės žlunga arba šauna į viršų karjeros
Pamesti galvą įsimylėjus būdinga ne tik paaugliams, bet ir studentams, dirbantiems žmonėms. Kas suskaičiuos, kiek karjerų žlugo ar atvirkščiai – šovė į viršų Erosui švenčiant gyvenimą.
Kaip įsimylėjimas paveikia žmogų, priklauso nuo jo jautrumo ir kitų dalykų, kurie lemia, kaip anglai sako, įkritimą į meilę. Tačiau prognozuoti, kaip konkretaus žmogaus gyvenimas keisis įsimylėjus, R. Pagojus nedrįstų.
Akivaizdų įsimylėjusiojo pokytį (sakoma, žmogus kaip ant sparnų, moteris pražydo, išgražėjo, vyras – nušvito, išsitiesė) pastebi ir šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenantis seminarų vyrams ir moterims vedėjas, psichologas Tomas Jonas Girdzijauskas.
Pasak jo, didžiausią laimės pojūtį žmogus gauna kai randa kitą žmogų, su kuriuo pasiekia rezonansą.
„Kalbant paprasta kalba tai reiškia, kad atrandamas ne šiaip draugas, bet žmogus, kuris maksimaliai, visus savimi maitina, palaiko, stiprina pačius svarbiausius gyvybinius-jausminius poreikius“, - DELFI sakė konsultantas.
Nieko stipresnio negali būti
T. J. Girdzijausko nuomone, žmogaus gyvybė, siela, širdies virpesiai, jo emocijos arba jausmai – tai iš esmės viena ir tas pat.
„Jei atrandamas toks žmogus, kuris lyg kamertonas muzikoje atvirpa, atsiliepia visu savimi į mūsų norus, poreikius, troškimus, juos suprasdamas ir papildydamas – nieko stipresnio gyvenime būti negali. Šeimos ar poros santykiuose tai vadinama emociniu ryšiu arba stipriais tarpusavio jausmais. Mes tai vadiname meile“, - sakė psichologas.
Gamtos esame sukurti taip, kad, T. J. Girdzijausko žodžiais, pats stipriausias gyvybinis rezonansas įvyksta būtent tarp vyro ir moters. Kai žmonės pirmą kartą pajaučia tokį stiprų jaudinantį emocinių poreikių sutapimą – juos apima svaiginantis įsimylėjimo jausmas.
„Beje, vienas pagrindinių uždavinių šeimoje yra šį jausmą palaikyti visą gyvenimą“, - priminė psichologas.
Paklaustas, ar vieni gyvenantys vyrai ir moterys gali būti laimingi, konsultantas tuo abejojo: „Pagal bendrąjį apibrėžimą ir didžiosios dalies žmonijos istorinę patirtį, didžiausią, maksimalų laimės jausmą žmonės patiria tik poroje, šeimoje, santuokoje patirdami stiprų emocinį ryšį, jausmų rezonansą“.
DELFI pašnekovo teigimu, vieniši žmonės irgi gali realizuoti save, bet didžiausias žmogiškos laimės ir pilnatvės jausmas pasiekiamas poroje.
„Tyrimai rodo, kad paskutiniu metu yra labai daug vienišais besijaučiančių žmonių, kurie nemoka sukurti ir palaikyti stiprų emocinį ryšį poroje. Jie padraugauja ir išsiskiria ir tai kartojasi daug kartų. Net būdami poroje jie jaučiasi vieniši ir nesuprasti'“ - pastebi psichologas.
T. J. Girdzijausko nuomone, tai lemia nemokėjimas bendrauti, išreikšti save ir priimti kitą dėl savęs pažinimo ir asmenybės saviugdos stygiaus.
„Kiekvienam žmogui reikia kažkiek pabūti vienam su savimi ir leisti kitam pabūti vienam, tačiau didžiausias asmenybės augimas vyksta mini komandoje, mini įmonėje, mini valstybėje, mini pasaulyje, kurį vadiname šeima“, - įsitikinęs moterų ir vyrų santykių ekspertas.