Etiketo ekspertas Arminas Lydeka pastebėjo, kad kitos išeities iš padėties prezidentui tiesiog nebuvo, kaip ir kitokio elgsenos modelio. „Niekas negali nieko pasiūlyti – nei protokolo žinovai, nei aktyvūs piliečiai, viską kritikuojantys ir viskuo nepatenkinti. Kito varianto tiesiog nėra“, – įsitikinęs jis.
Būtų apkaltintas populizmu, šou darymu
Paklaustas, ar situacija nebūtų išgelbėta, jei G. Nausėda tiesiog suskleistų skėtį ir ryžtųsi sušlapti pats, A. Lydeka sakė, kad galimos visokios šou elementų improvizacijos. „Nemanau, kad kritikuojantys nekritikuotų – prezidentas būtų kaltinamas tuo, kad elgiasi populistiškai. Daro šou tokią rimtą dieną, kai visi ruošiasi giedoti himną. Jei jis suskleistų skėtį ir su visais choro berniukais mirktų lietuje ar nusivilkęs švarką stovėtų vienmarškinis su choro berniukais – kalbant solidžiai, problemos tai neišspręstų, berniukai dėl to nebūtų mažiau sušlapę“, – sakė etiketo žinovas.
Prezidentui nepavyksta išvengti kalbų – tai bėdos su berniuku, tai su skėčiu. G. Nausėda kritikos sulaukė balandžio 17 dieną, kai prie prezidentūros spaudos konferencijoje iškritus šlapdribai skėtis buvo greitai išskleistas virš prezidento galvos, o gestų kalbos vertėja neskubėta pasirūpinti.
Kaip jam pavyksta įsivelti į dviprasmiškas situacijas? „Kiekvienam politikui keliami aukšti reikalavimai, jie yra labiau stebimi visų sociumo narių. Tuo labiau kalbant apie pirmąjį valstybės politiką – prezidentą“, – pastebėjo pašnekovas.
Prezidentas anksčiau nebuvo politikas, nepatyrė dėmesio nei kaip Seimo narys, nei kaip ministras. „Be abejo, nėra politinės patirties, kaip elgtis situacijose, kai kas nors stringa, vyksta ne pagal scenarijų, kai kokia nors viena kita renginio detalė nenumatyta renginio organizatorių. Manau, kad bėgant laikui prezidentas ims drąsiau improvizuoti, mažiau sulauks aplinkinių kritikos, kad nekreipia dėmesio į šalia esančius žmones“, – kalbėjo A. Lydeka.
Kiekvienam žmogui, ne išimtis ir prezidentas, pirmiausia svarbios jo pagrindinės funkcijos renginyje. „Jei vyksta spaudos konferencija – svarbu atsakyti į žurnalistų klausimus, tai funkcija Nr. 1. Prezidentas neturi pasirūpinti tuo, kad kiti turėtų skėčius ar apsiaustus nuo lietaus, – jam svarbiau pasakyti sveikinimo kalbą“, – aiškino jis.
Improvizacijos ne visada pasiteisina
Turėdami tam tikros politinės patirties tokiose sudėtingesnėse situacijose politikai įprastai improvizuoja. „Vienaip ar kitaip pabando spręsti keblesnę situaciją – taip, kaip atrodo teisinga. Ar visada pavyksta? Reikia pripažinti, ne visada“, – apie nesėkmes prakalbo ekspertas.
Jis prisiminė 2013 metus, kai Lietuvoje buvo kritikuojama tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, – viešint Izraelio prezidentui Shimonui Peresui virš jo galvos nešė skėtį. „Prezidentė greitai išsprendė problemą laikydama skėtį virš jo galvos. Aišku, prezidentė pasielgė visiškai neprotokoliškai“, – sakė A. Lydeka ir pridūrė, kad tokia improvizacija buvo sutikta kritiškai, tačiau ne visų, kiti teigė priešingai, jog buvo pademonstruotas žmogiškumas.
Svarbiau žmogiškumas ar protokolas? „Šių dalykų niekaip negalima supriešinti, protokolas, kaip mandagaus gražaus elgesio visuma, padeda atsiskleisti žmogiškumo elementui“, – įsitikinęs jis.
A. Lydeka pastebėjo, kad nė vienas kritikuojantis prezidentą asmuo neturi net vieno kuklaus pasiūlymo, kaip tą vakarą G. Nausėdai reikėjo elgtis. „Jau nekalbant apie renginio eigą, kokią sumaištį sukeltų įvairios improvizacijos. Reikia žiūrėti plačiau: pirma emocija – gaila berniuko, bet kaip spręsti problemą?“ – dalykišką požiūrį dėstė ekspertas.
Situaciją išgelbėtų gyva reakcija
Anot jo, šį klausimą turėjo išspręsti organizatoriai, kurie, deja, nepagalvojo, kad Lietuvoje dažnai lyja lietus. „Nereikia rūpesčio choristais permesti prezidentui. Iš valstybės vadovo reikalaujame, kad jis pagalvotų apie visas šalies problemas – lietaus, lietpalčių organizavimo ar vertėjų... Tokį lūkestį galima suprasti“, – sakė A. Lydeka.
Visgi, anot pašnekovo, situaciją būtų kiek išgelbėjęs gyvas žodis, aplinkinių pastebėjimas. „Kalbų būtų, bet kokiu atveju. Politikams keliami aukšti reikalavimai, taip buvo ir bus, niekur nedingsi. Improvizacijos – ir protokoliškai gražu, parodytų žmogiškąjį veidą. Apžvelgus priglausti berniuką, pakviesti po lietsargiu. Nepaisant, kad kiti mirktų. Taip parodytų, kad ką nors bando daryti, spręsti. Politinės improvizacijos gelbėja. Laikantis scenarijaus, numatyto protokolo, kartu galima matyti, kas dedasi aplinkui, parodyti, kad esi jautrus kitų žmonių problemoms“, – pažymėjo jis.
Tačiau yra ir etiketo normos. Jei kas nors nepasisekė, išsilavinęs asmuo, anot A. Lydekos, to nepastebės – taip parodys savo mandagumą, kultūringumą ir raštingumą.