Galime prisiminti, kad Vėlinės katalikų bažnyčioje pradėtos švęsti daugiau nei prieš tūkstantį metų, o pirmas Vėlinių minėjimas įvyko Prancūzijoje, Kliuni mieste, kai po Visų Šventųjų dienos šio miesto vienuoliai pradėjo melstis už mirusius vienuolijos narius, vėliau tradicija išplito visoje katalikų bažnyčioje.
Savaime aišku, kad, Lietuvai tapus krikščioniška šalimi, ši tradicija ir čia prigijo. Verta paminėti, jog iki tol lietuvių pagonys spalio mėnesį irgi turėdavo tradiciją, kai derlius jau būdavo nuimtas, lankytis savo šventosiose giraitėse, ten aukoti artimųjų vėlėms, o paskui puotauti ir linksmintis, nepamirštant paaukoti maisto vėlėms, kadangi tikėjo, kad taip jas pamaitins.
– P. Libertai, pradėkime nuo to, kad man viena kolegė pasakojo, neva jeigu ant apleisto kapo bandai uždegti žvakutę, o ši vis užgęsta, vadinasi, galbūt to mirusiojo dvasia yra negera. Ar jums žinomas toks prietaras?