papročiai

Ilgąjį Vėlinių savaitgalį lietuviai ir vėl lankys artimųjų kapus, degs žvakeles už jiems brangių žmonių prisiminimą. „Delfi“ pasikalbėjo su lietuvių fiziku, gamtos mokslų daktaru, etnologu Libertu Klimka, ką šios dienos reiškia lietuvių tautai, kodėl jam nepatinka kai kurie nauji vėjai dėl kapų tvar...

Kai iki šv. Velykų liko visai nedaug, norisi atsigręžti į senovės lietuvių papročius, kuriais griežtai vadovaudamiesi jie laukdavo Kristaus prisikėlimo. Ir ne šiaip sau: tai – svarbiausia šventė krikščioniškame pasaulyje. Velykų laukimas prasideda sulig Didžiosios savaitės pradžia, o kaip pasakoja g...

Pagrindinis šv. Velykų simbolis – margučiai – nepraranda populiarumo iki pat šių dienų. Tradicija marginti kiaušinius perduodama kartomis, o keičiantis tendencijomis daugėja ir įvairiausių gudrybių, kaip pastaruosius puošti ir ruošti didžiausiai ir bene laukiamiausiai metų krikščioniškajai šventei. ...

Pagal XIX a. vidurio Mažosios Lietuvos vestuvių papročius šią vasarą žiedus sumainę juodkrantiškiai Rūta ir Karolis Tamuliai ir patys buvo maloniai nustebę, kaip lengvai pildosi svajonės, kai dėl bendro tikslo susiburia visa bendruomenė. Pasirodo, viskas paprasta – tereikia nustoti viską iki smulkme...

Velykos – didžiausia pavasario šventė, o jos apeigos pradedamos prieš savaitę, nuo Verbų sekmadienio. Šis laikotarpis buvo laikomas pilnu paslapčių. Etnologė, muziejininkė dr. Elvyda Lazauskaitė įsitikinusi, kad muziejus yra būtent ta vieta, iš kur turi ateiti tradicinis kultūros pažinimas. Į Lietuv...

Tęsiant pasakojimus apie įvairių šalių ir tautų intymųjį bei šeiminį gyvenimą, pakalbėkime apie tai, kokie pagrindiniai papročiai ir įpročiai vyrauja kai kuriose Afrikos gentyse. Šiame egzotiškame žemyne viskas kitaip negu likusiame pasaulyje. Čia net randai ant moters kūno ir kitoks sužalojimas lai...

Tęsiu pasakojimus apie įvairių tautų ir šalių intymaus bei šeiminio gyvenimo įpročius bei papročius. Šįkart susipažinkime su žydų gyvenimo ypatumais, taip pat sužinokime, kuo žydiškas apipjaustymas skiriasi nuo musulmoniškojo.

Daugiau nei pusę amžiaus Kernavėje puoselėjama vidurvasario šventė šiemet švenčiama jau 55-uosius metus. Laužai, vainikai, paparčio žiedo paieška – vos maža dalis tradicijų, per eilę metų išpuoselėtų ir nelaužomų šiandien.

Turiu įprotį kiekvieną savaitgalį išeiti pasivaikščioti, kad ir koks oras būtų. Lyja lietus, siaučia pūga, svilina saulė – nesvarbu, aš einu. Draugei šis mano įprotis atrodo mažų mažiausiai keistas, ji nesupranta, kam save „kankinti“ blogu oru, jei galima šiltai pasėdėti ant sofutės. O man gerai, ir...

Verbų sekmadienis švenčiamas likus savaitei iki Šv. Velykų, ir nors dauguma žino šią šventę, tačiau retas supranta jos reikšmę ar papročius. Etnologė, papročių žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė papasakojo, iš kur kilo Verbų sekmadienio...

Nuo archajinės šventės iki Antano Smetonos suformuotos lietuvybės skatinimo ar žiemos palydos šventės – Užgavėnes švenčiame jau seniai, tad ir papročių (tiek išlikusių, tiek dingusių) galime rasti ne vieną dešimtį. Bet atverskime lapą atgal, prieš sumoderninant ir suvienodinant Užgavėnes. Kas dėjosi...

Jau skaitėte apie čiukčių, japonų, tajų seksualinio gyvenimo ypatumus. Šiandien susipažinkite su dar kai kuriais keistesniais kitų tautų intymaus gyvenimo įpročiais, papročiais.

Kaukolės diena, mišių klausymasis karste, egzekucija už prisilietimą prie šokėjų – tokius ir kitus vadinamosios Mirties ar Mirusiųjų šventės ypatumus europietiško mentaliteto žmogus suvokia veikiau kaip oksimoroną. Visi žinomiausi tokių švenčių pavyzdžiai aptinkami Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos...

Artėja Visų šventųjų diena ir Vėlinės – šventės, skirtos pagerbti mirusiųjų atminimą. Kokios keisčiausios laidojimo tradicijos visame pasaulyje ir kas įprasta Lietuvoje? O kas atrodo pernelyg keista ir patiems lietuviams?

Šia tema žurnalistas Arūnas Marcinkevičius kalbina mūsų etninės savasties saugotoją etnologę Gražiną Kadžytę: kaip sieja mus, XXI amžiaus gyventojus, švenčiančius šias šventes, su kartų kartomis? Nejau nieko nauja iš esmės neatsiranda, o viskas tik eina ratu, tiesa, kaskart – su savomis naujovėmis?

Visiems patinka geros šventės ir festivaliai. Bendruomenių susirinkimai, kuriuose švenčiama viskas – nuo pavasario atėjimo iki gero derliaus ar svarbių religinių įvykių – visame pasaulyje vyksta dar nuo to laiko, kai pirmasis žmogus išmoko švęsti.

Yra šalių, kurias svajoji aplankyti, o yra tokių, apie kurias nieko nesi girdėjęs. Panaši juodoji dėmė buvo ir su Azerbaidžanu. Iki kelionės apie šią šalį praktiškai nieko nežinojau ir vos per porą dienų neblogai užlopiau šią geografijos spragą. Tikrai įdomi šalis – nors lankiausi tik sostinėje Baku...

Meksika – šalis, traukianti turistus iš viso pasaulio, kurioje randama gausybė gamtos stebuklų, Majų civilizacijos pėdsakų bei architektūros grožybių. Bet šalys savo savitumą dažnai atskleidžia ne pastatų grožiu ir kiekiu, o savo gyvenimo kultūra. Pamatyti ir užčiuopti kultūrines šalies ypatybes rei...

Karšta, saulėta diena, termometro stulpelis kyla iki 40 laipsnių. Gatve eina moterys, nuo galvos iki kojų pirštų galiukų apsigaubusios juodais apsiaustais – čadromis. „Vargšės moterys“ pagalvotų dažnas. Tačiau ar tikrai jos tokios „vargšės“?

Iš karto paaiškinsiu, ką reiškia „privalu laikytis“. Ne, tai nereiškia, kad už taisyklių nesilaikymą jus pasodins į kalėjimą ar skirs baudą (nors kai kuriais atvejais, būtent tai ir gresia). Ne, tai nereiškia, kad jus užbadys pirštais ir išjuoks (nors kai kuriais atvejais tikrai paburbės). Tai reišk...