Tokia vizija ateičiai su DELFI pasidalijo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Ne man vienam atrodo, kad valdančioji dauguma – aptrupėjusi ir jos ateitis yra mažų mažiausiai neaiški. Kas gali laukti, labai sunku pasakyti. Aš manau, kad galbūt tai ir bus proga pradėti kalbėti apie vienijančią idėją“, – konferencijos, skirtos aptarti iniciatyvą Idėja Lietuvai, metu aiškino jis.
Sumodeliavo, kas gali laukti Lietuvos
Konservatoriaus teigimu, koalicijos su valstiečiais-žaliaisiais sudaryti jie neplanuoja, ne postai ir pozicijos jiems esą yra svarbu.
„Jei reikėtų spėti, aš manau, kad socialdemokratai vis dėlto trauksis iš koalicijos, bet liks visuose postuose, pakeisdami galbūt vieną ministrą. Prezidentė dar prie viso to dar pasakys, kad, štai, dabar dirba mažumos Vyriausybė su socialdemokratų parama. Įvyks komedija, kurioje visi šiek tiek sudalyvausime“, – svarstė jis.
G. Landsbergio teigimu, kalbant hipotetiškai, socialdemokratai netaps labai parankiais partneriais įvairiais klausimais.
„Antradienį mes matėme lygiai tą patį – buvo atnešta aplinkos ministro pertvarka dėl aplinkos priežiūros jungimo ir konsolidavimo (panašus principas kaip su urėdijomis) ir spėkite, kas nepalaikė? Be abejonės, draugai, koalicijos partneriai ar mažumą remianti partija socialdemokratai balsavo prieš. Aš manau, kad mes to matysime vis daugiau“, – aiškino jis.
Vadina rinkėjų išdavyste
Konservatorių lyderio teigimu, pagrindinis klausimas – ar premjerui Sauliui Skverneliui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir kitiems valstiečių-žaliųjų lyderiams ši situacija yra priimtina.
„Mano akimis žiūrint, tai yra, iš esmės, rinkėjų išdavystė. Jūs pažadėjote padaryti darbus, pasirinkote partnerius, kurie tuos darbus padarys ir, tiesą sakant, tie partneriai padaro viską, kad Jūs nė vieno darbo nepadarytumėte“, – atvirai rėžė politikas.
Pasak G. Landsbergio, o štai konservatoriai neva parodė pavyzdį, kad galima susitarti nesusisaistant formaliomis pareigomis ir ministrų postais.
Nerodo simpatijų švietimo srities vedliams
Tiesa, pats jis itin aktyviai kritikuoja švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą.
„Akivaizdu, žmogus atėjo su didesniu politiniu pasirengimu kovoti šioje kovoje. Klausimas tik, ar visada tai daroma skaidriai, ar nėra už to kokių interesų. Pavyzdžiui, jo buvusios darbovietės – Lietuvos edukologijos universiteto“, – apie E. Jovaišą kalbėjo G. Landsbergis.
Jis aiškino ir ministrei ne kartą sakęs, kad ji, neįtikindama E. Jovaišos, R. Karbauskio ir kitų savo frakcijos lyderių, negali tikėtis laimėti.
„Aš ministrės nematau. Aš mačiau ją atsitraukiančią dėl aukštojo mokslo ir, tiesą sakant, mano ir viešasis komentaras visą laiką buvo toks pat: „Galima kovoti dėl teisingų dalykų“. Mes turbūt būtume palaikę griežtesnę versiją to nelemto pritarimo, kuris buvo priimtas Pavasario sesijoje, bet ji pati atsitraukė, nusprendė jį sušvelninti, padaryti viralėlį, kuris dabar ir verda“, – apie aukštojo mokslo reformą kalbėjo G. Landsbergis.
Skatina diskusijos pradžią
Paklaustas, kuriems Vyriausybės planams S. Skvernelis gali tikėtis konservatorių palaikymo, G. Landsbergis užsiminė apie švietimą ir mokesčius.
Tiesa, pavyzdžiui, švietimo klausimu jis tikino kol kas nematantis jokios vizijos. Kritikavo politikas ir valdančiųjų sprendimą įvesti mokyklų direktorių kadencijas.
Tačiau etatinį mokytojų apmokėjimą G. Landsbergis vadino teisingu keliu, kuriuo ir reikia eiti.
„Jei mes pradedame diskusiją, kad švietimas yra raktas, mes galime kalbėti ir apie mokytų algas, jų rengimą, mokyklų tinklo pertvarka“, – aiškino G. Landsbergis.
Politikas taip pat siūlė sutarti, gal 2 proc. nuo BVP galėtų tekti ne tik gynybai, bet ir švietimui.
G. Palucko likimu partijoje abejoja
Paklaustas, galbūt atsinaujinimo galima tikėtis iš naujo socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko, G. Landsbergis pasidalijo svarstymais, ar šiam nenutiks panašiai kaip politikos apžvalgininkui Rimvydui Valatkai, kuris po dienos darbo naujienų agentūroje „Elta“ nuleido rankas.
„Pamatęs, kas yra socialdemokratų partijos bent jau vadovybė ir kiek erdvės jam paliekama, galbūt jis pasakys tą patį“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.
Savo ruožtu pats jis tikina susiduriantis su kietakaktiškumu, esą jei tai pasiūlė konservatoriai, prie bendro stalo dėl to nebus sėdama.
„Kartais iš principo atmetama, nes tai yra Tėvynės sąjunga. Todėl aš galiu padaryti žingsnį ir pasiūlyti tik atviro kodo idėją“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Įvardijo švietimo srities vedlius
Skaitytojo paklaustas, ar yra tokia valstybės valdymo sritis, kurią jis išmano kaip profesionalas, politikas nusijuokė, kad geriausiai, matyt, moka prižiūrėti vaikus.
„Aš nenoriu vadinti savęs profesionalu. Žinau, kad domiuosi, kas man įdomu. 12 metų dirbau užsienio politikos srityje, tai buvo mano interesų, hobio, studijų dalis. Jei galėčiau pasakyti, šiek tiek suprantu šį tą“, – kalbėjo politikas.
Tuo metu švietimo srityje jis prasitarė patarimų galintis klausti, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto profesorių Rimanto Želvio ir Vilijos Targamadzės.
„Tai – pirmieji žmonės, kurie galbūt ir galėtų pakviesti politikus prie to stalo“, – kalbėdamas apie tai, kokia idėja galėtų suvienyti Lietuvą, sakė jis.