„Panašu, kad tiesiog vyksta kažkoks klanų tąsymasis, kad vieni vienaip kalną remontavo, kiti – kitaip, ir dabar išvados atitinkamos. Tai aš manau, kad (...) reikia perkrauti tą situaciją, reikia iš tikrųjų kalno priežiūrą perduoti kitai institucijai, kuri nebūtų susijusi su visais ankstesniais tvarkymais, Aplinkos ministerijai ir daugiau geologams pavesti, o ne muziejininkams“, – Žinių radijui penktadienį sakė meras.
Anot jo, išvados, ką daryti su slenkančiu kalnu, yra aiškios, bet jis nemato jų vykdymo.
„Vis dėl to aš matau neveiklumą“, – apgailestavo R. Šimašius.
Už Gedimino kalno priežiūrą dabar atsakingo Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė irgi yra sakiusi, kad kalnas turėtų būti Aplinkos ministerijos rūpestis.
Ketvirtadienį pastebėjus naują nuošliaužą, Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos ir procesų poskyrio vyriausiasis geologas Vytautas Minkevičius sakė, kad jos užuomazgos buvo matyti jau prieš tris savaites.
„Iš nuotraukų šią vietą mes buvome apžiūrėję dar prieš tris savaites – jau matėsi nuošliaužos užuomazgos. Priežastys tos pačios, kaip ir visų tokių įvykių – silpni gruntai, kurie įmirkę pradėjo šliaužti žemyn, nieko netikėto neįvyko, priežastis nebuvo pašalinta, tai ir kartojasi“, – ketvirtadienį sakė V. Minkevičius.
Pasak jo, dažnas nuošliaužas šiemet lemia ir netipiška žiema. „Padaugėja kritulių, netikėtas atlydys, sniegas prieš tai buvo, daug prisikaupė kritulių, ir labai greitai atšilus susigėrė į gruntą, jis pasunkėjo ant šlaitų ir nušliaužė. Žiema neįprasta, pliusinė temperatūra laikosi“, – BNS sakė geologas.
V. Minkevičiaus teigimu, norint sutvarkyti kalną, reikėtų to imtis iš esmės, nes dabartinė situacija – tik gaisrų gesinimas.
„Reikia kalnui skirti pinigų, jei nebus skiriama, matyt, kad nieko ir nebus. Yra specialistų, jie padaro tyrimus, sutvarkymo projektus ir įgyvendina projektą. Čia ne pirmoji ir ne antroji, ir ne trečioji nuošliauža, čia eilinė nuošliauža ir mes vis gesiname tuos židinius, kol nebus esminių sprendinių sutvarkyti visą kalną kardinaliai, įrengti stebėjimus ir prevenciškai (užkirsti kelią), jei kas pajudėtų“, – kalbėjo geologas.
Valstybės simbolio – Gedimino kalno – būkle ypač susirūpinta, kai šių metų vasarį čia įvyko didelė nuošliauža.
Spalį po gausaus lietaus įvyko dar viena didelė nuošliauža.
Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai.
Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai.
Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T. Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį.
Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų.
Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė 15 žmonių gyvybes.
Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Nacionalinio muziejaus duomenimis, 1995–2010 metais už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija.
2010 metais jį tvarkyti pavesta Nacionaliniam muziejui.