Pagrindinis takas į Gedimino kalną uždarytas nuo 2017 metų, tačiau norintys pamatyti sostinės panoramą nepagaili jėgų ir lipa laikinu takeliu. Tačiau šalia nuostabios panoramos – ir nuošliaužų požymiai. Daugiau nei 10 metų iš visų pusių lopomas ir tvarkomas Gedimino kalnas, galbūt, sulauks šviesos tunelio gale – valstybės biudžete kalnui numatyta 15 mln. eurų.
Įvardijo pirmojo etapo esminius darbus
„Pradėsime nuo pačios sudėtingiausios vietos – pietrytinio šlaito, kas apima ne tik šlaitus, bet ir Aukštutinės pilies rūmų pamatų sutvarkymą, gynybinės sienos sutvarkymą. Tai tokie esminiai darbai“, – „LNK Žinioms“ komentavo Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas Vaidas Petrokas.
Paskutinė kalno nuošliauža fiksuota dar šią liepą po visą dieną trukusios liūties. Jos tvarkymas atsiėjo beveik pusę milijono eurų.
Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, 15 mln. eurų iš biudžeto bus skirta ne eiliniams kosmetiniams nuošliaužų sutvirtinimams: kalbas etapais bus tvarkomas iš pagrindų, kad tokios situacijos kaip liepą nepasikartotų.
„Mes kalbame dabar ne apie avarinės situacijos darbus, kuriuos reikia atlikti čia ir dabar, kuriuos gali muziejus atlikti jau kitą dieną įvykus nuošliaužai, mes kalbame apie normalius, kompleksinius tvarkybos darbus pagal projektą, kuris truks trejus metus“, – pasakojo ministras.
Anksčiau kalno darbus stabdė buvusio rangovo ir muziejaus kova teismuose.
„Mes buvome įvelti į teismus, kur praradom 2 mln. eurų, praradome europines investicijas. Reikėjo atsukti visą situaciją ir gelbėti sprendimus jau dabar, o tam tiesiog reikėjo laiko“, – teigė S. Kairys.
Veikiantis keltuvas reikalingas žmonėms su negalia
Nacionalinis muziejus be kita ko prašo skirti papildomus 8 mln. eurų 20 metų šalia kalno veikiančio keltuvo rekonstrukcijai. Juo per metus užkyla apie 180 tūkst. lankytojų. Šįmet keltuvas sugedo 21 kartą, daugiau nei du mėnesius jis išvis neveikė.
Keltuvas buvo sugedęs per NATO viršūnių susitikimą, kai ant kalno viešėjo Kanados premjeras.
„Kai atvažiuoja tokios didelės delegacijos, tikrai nesinori, kad prie 30 laipsnių karščio jos eitų Gedimino kalnu, o pakiltų keltuvu. Bet ne tik delegacijos yra problema, yra neįgalieji. Dabar užlipti neįgaliajam su vežimėliu, jeigu neveikia keltuvas, praktiškai yra neįmanoma“, – tikino V. Petrokas.
Vilties suteikia Seimo Kultūros komitetas: esą finansavimas keltuvui galėtų būti skirtas dalimis iki 2027 metų. Tačiau, anot ministro, pirma reikės patvirtinti biudžetą.
„Keltuvas nėra esminė kalno problema. Mes turime daryti tuos darbus, kad kalnas būtų tvirtas, kad mūsų valstybės simboliui nebūtų grėsmės, kad išeitume galų gale iš avarinės situacijos. O visi kiti patogumai irgi sulauks savo laiko“, – teigė S. Kairys.
Užbaigus pirmojo etapo darbus, lauks antrasis – likusių šlaitų tvarkymas. Jų plotas užima apie 29 tūkst. kvadratinių metrų.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie Gedimino kalno sutvarkymą žiūrėkite čia: