Gimnazijų reitinguose – liūdnas vaizdas: kai kur net du trečdaliai vaikų nepereis į 11 klasę

Ilgus metus lyderio poziciją švietime užėmę Kėdainiai jau antrus metus ritasi žemyn. Ir nors pati Kėdainių rajono savivaldybė švietimo srityje išlaiko aukštą 13 poziciją, vis dėlto porą metų trunkantis nuosmukis tęsiasi – per dvejus metus nukristi žemyn net 5 pozicijomis rimtas ženklas, kad rajone reikėtų imtis stiprių pokyčių. Tai aiškėja žurnalui „Reitingai“ tradiciškai suskaičiavus naujausius mokyklų bei moksleivių pasiekimus ir pateikus naują skandalingą faktą – kai kuriose gimnazijose net du trečdaliai dešimtokų mokykloje nebegalėtų tęsti mokslų ir pereiti į 11 klasę.

Gimnazijų reitinguose – daugiau smukimo nei kilimo

Sudarant gimnazijų reitingą, kaip ir kasmet, buvo remiamasi valstybinių brandos egzaminų, kuriuos abiturientai laikė 2023 metais, rezultatais. Tačiau gimnazijos taškų gavo tik už tuos abiturientus, kurie gavo ne mažiau kaip 36 balus už egzaminą. Taip pat buvo vertinamas ir šimtukų skaičius bei įstojusiųjų į šalies ir užsienio universitetus skaičius.

Mūsų krašto lyderė švietime Šviesioji gimnazija, nors ir lieka pirmaujančia tarp visų krašto gimnazijų, visgi patyrė nuosmukį. Šiemet ji yra 39 reitingo vietoje, kai pernai buvo 23, užpernai – 22.

Šviesioji gimnazija pernai išleido 122 abiturientus, iš jų daugiau kaip pusė įstojo į valstybės finansuojamas vietas universitetuose. Gimnazija surinko 7 šimtukų aruodą.

Tradiciškai antroje vietoje yra „Atžalyno“ gimnazija, kuri, deja, taip pat patyrė stiprų nuosmukį reitingų lentelėje.

Šiemet ji yra 84 vietoje, kai pernai buvo 54 vietoje. Vis dėlto 84-oji vieta yra vis tiek žymiai geresnis rezultatas nei 2022 metų reitinge, kai „Atžalynas“ buvo 116 vietoje. Gimnazija išleido 121 abiturientą, taip pat būta ir 5 šimtukų.

Krakių M. Katkaus gimnazija – aukščiausioje pozicijoje iš kaimiškųjų mūsų savivaldybės gimnazijų. Tačiau lyginant su praėjusiais metais, gimnazijos reitingas gali ir nuliūdinti. Šiemet ji yra 198 vietoje, kai pernai buvo 129, o užpernai – 151 vietoje.

Gimnaziją pernai baigė 49 dvyliktokai, šimtukų egzaminų rezultatuose nebuvo. Tačiau galima pasidžiaugti, kad visi, laikiusieji valstybinius lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus, juos ir išlaikė, o tuo, tarkime, miesto gimnazijos, pasigirti negalėtų.

Josvainių gimnazija turi kuo džiaugtis, mat reitingų lentelėje pakilo kone visu šimtu aukštyn: pernai užėmusi 310 vietą, šiemet ji – jau 215 vietoje iš visų šalies gimnazijų, kurių yra kone keturi šimtai. Josvainiai išleido 19 abiturientų, lietuvių ir matematikos valstybinius brandos egzaminus išlaikė visi laikiusieji.

Paskutinės dvi viena šalia kitos esančios Šėtos ir Akademijos gimnazijos, pamačiusios reitingus, visgi veikiausiai patyrė skirtingus jausmus. Šėtos gimnazija, šiemet pozicionuojama 271 vietoje, palyginti su pernai, pakilo aukštyn kone pusšimčiu vietų. Tuo tarpu 275 vietoje esanti, paskutinė iš Kėdainių rajono savivaldybėje esančių gimnazijų, Akademijos gimnazija nusmuko kone šimtu vietų žemyn.

Abi gimnazijos atitinkamai išleido į gyvenimą 11 ir 23 abiturientus.

Remiantis šių metų PUPP rezultatais paaiškėjo, kad net 77,78 proc. Akademijos gimnazijos dešimtokų į vienuoliktą klasę nebūtų perkeliami.

Baisi realybė – du trečdaliai dešimtokų turėtų likti antriems metams

Tiesa, kitais metais švietimo sistema gana drastiškai pasikeis – dešimtos klasės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) taps privalomi, o visi mokiniai, gavę 4 ir mažiau balų, nebus keliami į 11 klasę.

Ką tai reiškia? Sumažėjusį vienuoliktokų skaičių, kuris, kaip rodo skaičiavimai, kai kur gali būti tiesiog drastiškas. Sumažėjęs vienuoliktokų skaičius reikš sumažėjusį klasių skaičių, sumažėjusį finansavimą, o kaip reikės spręsti mokytojų darbo krūvio problemą? Klausimų daug, nerimo – dar daugiau.

Vaikai, kurie PUPP išlaikys 4 balais ir mažiau arba liks dešimtoje klasėje, arba keliaus į profesinę mokyklą, arba… emigruos, o gal mūsų šalyje dirbs nekvalifikuotus darbus. Kitaip sakant, nesutinkantiems kartoti 10 klasės kurso, akademinių pasiekimų durys bus užtrenktos visam laikui.

Ir tokią naštą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užkraus 15–16 metų vaikams…

O dabar liūdniausia ir baisiausia visų reitingų dalis – remiantis šių metų PUPP rezultatais paaiškėjo, kad net 77,78 proc. Akademijos gimnazijos dešimtokų į vienuoliktą klasę nebūtų perkeliami.

Taigi, vos ketvirtis vaikų galėtų tęsti mokslus.

Josvainių ir Krakių gimnazijose tęsti mokslų negalinčių vaikų skaičius atitinkamai siektų beveik 52 ir 45 proc. – taigi abiejose gimnazijose pusė dešimtokų arba kartos kursą, arba… keliaus kažkur, tik ne į vienuoliktą klasę.

Kiek kėdainiečių siekia aukštojo mokslo?

Kaip pastebima „Reitingų“ žurnale, vienos gimnazijos sugeba vaikus paruošti taip, kad 80–90 proc. abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas, o kitos ugdymo įstaigos, taip pat turinčios gimnazijos statusą, mokinių visiškai neparuošia tolimesniam jų keliui – iš kai kurių šalies gimnazijų į aukštąsias mokyklas įstoja vos iki 3 proc. abiturientų.

Kėdainių rajono gimnazijos visgi kelerių metų perspektyvoje išlaiko panašų stojančiųjų mokinių skaičių.

Štai per paskutinius penkerius metus vidutiniškai beveik pusė baigusiųjų Šviesiąją gimnaziją įstoja į aukštąsias mokyklas, apie ketvirtadalį įstoja į kolegijas. Tikėtina, kad likęs procentas daugumoje yra vaikai, stojantieji į užsienio universitetus, mat tokios statistikos „Reitingai“ nerenka.

„Atžalyno“ gimnazijoje stojančiųjų į universitetus skaičiai taip pat lieka panašūs – penkerių metų laikotarpiu maždaug ketvirtis vaikų įstoja į universitetus. Ūgtelėjo šią gimnaziją baigusių abiturientų, kurie stoja į kolegijas – jei 2019 metais tokių vaikų buvo apie 18 proc., tai pernai buvo jau apie 28 proc.

Krakių M. Katkaus gimnazija palaipsniui augina vaikų, stojančių į universitetus, skaičių, kuris per penkerius metus pakilo nuo 23 iki 33 proc.

Šėtos gimnazijos abiturientų, siekiančių aukštojo mokslo, taip pat kiek padaugėjo – nuo 22 proc. iki 27 proc.

Didžiausias nuosmukis šioje srityje yra Akademijos gimnazijoje, nors veikiausiai nebūtų visiškai sąžininga lyginti 2019 ir 2023 metus. Tačiau skaičiai gana kritiški – jei 2019 metais net pusė baigusiųjų gimnaziją įstojo į universitetą, tai pernai tokių buvo vos 17 proc.

Savo ruožtu, Josvainių gimnazijoje atvirkščiai: 2019 metais aukštojo mokslo siekė vos 5 proc. gimnaziją baigusiųjų, kai pernai – ūgtelėjo jau iki 16 proc.

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė

Kaip vertinate reitingus, miesto gimnazijų nuosmukį, kas galėjo tai lemti?

Žurnale „Reitingai“ Kėdainių rajono savivaldybė paminėta kaip viena iš trijų savivaldybių, kuri „gana solidžias pozicijas švietimo reitinge užima metai iš metų“. Vadinasi, jokių nuosmukių neįžvelgiama. Nors miesto gimnazijos nusileido truputį žemiau nei praeitais metais, tačiau 39 ir 84 vietos iš 343 gimnazijų taip pat yra gana solidžios pozicijos. Tam įtakos galėjo turėti: gebėjimas prisitaikyti prie švietimo reformos bei pokyčių, mokyklų tinklas, COVID pasekmės, įtraukusis ugdymas, mokytojų trūkumas, mokinių motyvacija ir suvokimas, kokiu tikslu pasirinko tęsti mokslus gimnazinėse klasėse, pasirinkimas laikyti VBE, tėvų įtaka atžalos ateičiai, visuomenės požiūris į švietimą ir kt. priežastys. Atlikę VBE analizę matome, kad 5 VBE rezultatai yra aukštesni nei šalies, tačiau fizikos, geografijos ir informacinių technologijų – žemesni. Kaip ir žurnale „Reitingai“ teigiama, kad „pagrindiniai gimnazijų tikslai turėtų būti susiję su mokymusi ir išmokimu. Be to, siektina turėtų būti ir kad reikšminga dalis gimnazistų vis dėlto stotų ir įstotų į universitetus bei kolegijas. Nes į profesines mokyklas stoti galima ir po aštuntos, ir po dešimtos klasės, tai yra nesimokius gimnazinėse vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. Jeigu gimnazijoje daugokai nemotyvuotų, mokytis nenorinčių ir tik laiką stumiančių mokinių, tai kerta per mokyklos kokybę, reputaciją ir ji pradeda ristis žemyn.“

Kas labiausiai džiugina „Reitinguose“, o kur reikėtų ir būtų įmanoma pasitempti?

Nors ir paskutinieji metai buvo labai sudėtingi ir pilni iššūkių, tačiau 2024 m. reitinge užimta gana solidi vieta, kuri džiugina šių rajono gimnazijų abiturientų, įstojusių studijuoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, dalis: Šviesiosios gimnazijos – 55,7 proc., Šėtos gimnazijos – 36,4 proc., Krakių M. Katkaus gimnazijos – 33,3 proc., „Atžalyno“ gimnazijos – 33,1 proc.

Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojusių abiturientų (proc.): Josvainių gimnazijos – 10,5 proc., Akademijos gimnazijos – 4,3 proc., „Atžalyno“ gimnazijos – 1,7 proc., Šviesiosios gimnazijos – 1,6 proc.

Taip pat džiugina pirmą kartą pristatomo tyrimo rezultatas, kuris parodo, kurių mokyklų didžioji dalis mokinių per metus padarė pažangą, tai: 79,14 proc. Krakių M. Katkaus gimnazijos mokinių, padariusių pažangą per vienerius mokslo metus mokantis lietuvių kalbos, 70,18 proc. Šviesiosios gimnazijos mokinių, padariusių pažangą per vienerius mokslo metus mokantis matematikos ir 75,71 proc. Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos mokinių, padariusių pažangą per vienerius mokslo metus mokantis matematikos.

Džiaugtis galime ir „Ryto“ progimnazijos 77 vieta (iš 162) 2023 m. NMPP jungtiniu 4-os ir 8-os klasių pasiekimų rodikliu, kuris 0,65 proc. pagerėjo, lyginant su 2022 m.

Švietime reikia įdėti daug pastangų norint išlaikyti jau turimus pasiekimus. Šie rezultatai parodė, kad būtina siekti aukštesnių VBE pasiekimo rezultatų, ypač fizikos, geografijos ir informacinių technologijų, gerinti NMPP ir PUPP. O svarbiausia – turime suburti stiprius mokytojų kolektyvus ir jiems sudaryti geras sąlygas.

Siekiant veiksmingai naudoti ugdymo ir ūkio lėšas, sumažinti jungtinių klasių skaičių, būtina spartinti tinklo pertvarką: priimti ryžtingus sprendimus dėl klasių komplektavimo.