„Kaip matome, nors skirtas finansavimas praėjusiais metais buvo didesnis nei 2021 metais 3 mln. 723 tūkst. eurų ir pakako darbo užmokesčiui, tačiau trūko pinigų prekėms ir paslaugoms, nes, kaip žinome, išaugo elektros, šildymo bei kitų paslaugų kainos. Todėl mes metus baigėme su beveik 52 tūkst. eurų skola“, – komiteto nariams sakė generalinė prokurorė.
Ji paaiškino, kad pagrindinę išlaidų dalį – 90 proc. – sudaro būtent darbo užmokestis.
„Prekių ir paslaugų įsigijimui turime tik beveik 6 proc. nuo viso mūsų biudžeto“, – pastebėjo N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė taip pat atkreipė dėmesį, kad beveik 79 tūkst. eurų teko sumokėti bankui už laikomas depozitines lėšas. Už elektrą sumokėta 274 tūkst. eurų daugiau nei 2021-aisiais, šildymo sąskaitos išaugo 41 proc., vandens – 21 proc.
„Mums labiausiai nerimą kelia mūsų automobilių parkas, kuriame automobiliai yra 2005 ir 2008 metų gamybos, su kuriais jau tikrai nesaugu važiuoti, o važiavimų turime tikrai pakankamai daug, nes prokuratūros panaikintos 22 rajonuose, yra sustambinti taškai, iš kurių prokurorai turi važiuoti palaikyti valstybinį kaltinimą į tuos rajonus, kur jau nebėra prokuratūrų.
Turime 37 automobilius. 11 jų yra nuomojami, lizinguojami – jie yra pagrindiniuose taškuose, apygardų prokuratūrose, tačiau likę 26 automobiliai yra 2005-2008 metų gamybos“, – pasakojo N. Grunskienė.
Išsinuomoti bent kelis naujus automobilus, anot jos, reikėtų maždaug 100 tūkst. eurų per metus.
„Automobiliai tikrai yra tokios būklės, kad baisu dėl prokurorų, kurie važiuoja, saugumo. Kitą kartą tikrai baisu, kad neišlįstų kojos bevairuojant tokį automobilį“, – neslėpė gen. prokurorė.
Jos teigimu, prokuratūroje mažėja darbuotojų skaičius – per praėjusius metus darbą paliko 23, o lyginant darbuotojų skaičių su 2020 m., jų sumažėjo 112.
„Prokurorų skaičius mažėja kiekvienais metais. 2022 metais turėjome 602 prokurorus – 22 prokurorais mažiau nei 2021 metais. Tais metais taip pat 22 prokurorai paliko tarnybą. Per penkerius metus prokurorų sumažėjo 64 arba 9,6 proc.“, – sakė N. Grunskienė.
Ji pasidžiaugė, kad pernai darbą pradėjo 4 nauji prokurorai, tačiau, kaip pastebėjo N. Grunskienė, 2022 metais neįvyko nei vienas egzaminas, nes nesusirinko minimalus pretendentų skaičius.
„Neturime nei vieno prokuroro, kuris būtų iki 30 metų amžiaus. Senstame, nuolat tai kalbu. Mums reikalingas atsinaujinimas, bet norinčių ateiti į Prokuratūrą nėra, nes mūsų atlyginimai tikrai yra nekonkurencingi“, – paaiškino gen. prokurorė.
N. Grunskienės teigimu, pernai panaikintos šešios vadovų pareigybės.
„Kaip matome, užregistruota 8 proc. daugiau nusikalstamų veikų nei 2021 m., tačiau užregistruota 9 proc. mažiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų“, – kalbėjo ji.
Mažėja korupcinių nusikaltimų, tačiau ne visa statistika – džiuginanti.
„2022 metais užregistruota 30 proc. daugiau tyčinių, labai sunkių, apysunkių smurtinių ir seksualinės prievartos nusikalstamų veikų“, – sakė N. Grunskienė.
„Nuteisti beveik 90 proc., o išteisinti tik 1,7 proc. Priverčiamos medicininės priemonės taikytos 8,8 proc. asmenų“, – pasakojo gen. prokurorė.
Vidutinė vaikų seksualinio išnaudojimo bylų nagrinėjimo trukmė, pasak jos, yra 6 mėnesiai 14 dienų. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų prieš vaikus bylų – 4 mėnesiai ir 27 dienos.
„Trukmė tikrai galėtų būti geresnė, bet tai priklauso ne nuo prokurorų ar tyrėjų – tai yra visas procesas“, – paaiškino N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė kalbėjo ir apie kitokia statistiką, Prokuratūros prioritetus, pastebėjo, kad trūksta tyrėjų.
„Yra didelis trūkumas tyrėjų – girdžiu, kad ir vadovai apie tai kalba. Kiekvieną kartą yra sudėtingiau dirbti ir prokurorams, kadangi tyrėjų trūkumas didelis, jų krūviai yra labai dideli, nekalbant jau apie tyrėjų (reikalingą – aut.p.) kompetenciją“, – sakė ji.
Ji situaciją įvardijo apgailėtina.
„Kaip minėjau, mes net transporto priemonių neturime, kad prokurorai nuvyktų į teismo posėdžius. Jau nekalbu apie kitokį aprūpinimą. Tikrai negalime lygintis su kitomis ikiteisminio tyrimo institucijomis“, – pripažino N. Grunskienė.
Komiteto narei Agnei Širinskienei paklausus apie derybas dėl biudžeto, gen. prokurorė patikino, kad jose aktyviai dalyvaus.
„Mes balandžio pradžioje turime pateikti poreikius. Kiekvienais metais teikiame, tik labai gaila, kad atsižvelgiama tik į labai mažą dalį tų poreikių ir tik po didelių prašymų bei įrodinėjimų, kad mums tikrai reikalingas tas finansavimas. Ko tikėtis, aš nežinau, labai tikiuosi, kad, pateikus poreikius, būsime gyvai išklausyti ir galėsime pagrįsti savo prašymus, poreikius“, – sakė N. Grunskienė.
„Neturime kažkokių didelių poreikių, mums jie reikaliūngi kiekvienam darbui, kad galėtume užtikrinti prokurorams darbo vietas. Tinkamas darbo vietas, o ne pelėsiais apkerpėjusias, ir tinkamą transportą, kad prokurorai galėtų tinkamai, suagiai vykti į teismo posėdžius, kurie vyksta nutolusiuose kraštuose“, – paaiškino generalinė prokurorė.
Ji taip pat apgailestavo, kad valstybės tarnybos įstatyme Prokuratūros darbuotojai yra priskirti tik antrame etape.
„Kažkaip Prokuratūros nemato, kad, jiems, žmonėms, taip pat reikia atlyginimus kelti, nes mes nebegalime prisivilioti ne tik prokurorų, bet ir valstybės tarnautojų. Šė mėnesį, jei neklystu, išėjo jau du valstybės tarnautojai Kaune, taip pat išėjo gal 4 iš Vilniaus, kadangi yra ir ministerijos, ir kitos įstaigos, kurios gali pasiūlyti didesnį atlyginimą
Jaunesni žmonės nepragyvena, jiems reikia šeimas išlaikyti, reikia paskolas mokėti. Išeina į advokatus, nes užmokestis, kurį gauna dabar prokurorai, yra žeminantis prokurorą“, – sakė N. Grunskienė.
Tai – ne pirmas kartas, kai N. Grunskienė Seimui kalba apie blogą padėtį Prokuratūroje. Kiek anksčiau ji atskleidė, kad situacija kai kuriuose įstaigos pastatuose yra šokiruojanti: varva stogai, darbuotojai savarankiškai lopo skyles. Plačiau apie tai skaitykite čia.
