Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis laidai „Delfi tema“ sakė, kad sprendžiant tokius klausimus reikėtų atsižvelgti į preparato charakteristikos santrauką.
„Ir taip, kaip yra ten nurodyta, tokių intervalų reikėtų ir laikytis. Tas intervalas gali būti mažesnis arba didesnis kaip, pavyzdžiui, „Astra Zeneca“ vakcinos – nuo 4 iki 12 savaičių, tačiau Lietuva pasirinko 12 savaičių laikotarpį. O kodėl taip pasirinko? Jeigu darome 12 savaičių intervalą, tai yra geresnis imuninis atsakas (susidaro daugiau antikūnų, jie susidaro dažniau)“, – sakė A. Ambrozaitis.
Pasak profesoriaus, dėl kito tipo vakcinos yra dar mažiau klausimų.
„Kalbant apie „Pfizer“/ „BioNTech“ vakciną, preparato charakteristikos santraukoje yra labai aiškiai nurodyta, – trys savaitės. Yra tokia nuomonė, kad nereikėtų kažko koreguoti, nebent, jeigu yra labai svarbi priežastis“, – sakė A. Ambrozaitis
Laidos pašnekovas atkreipė dėmesį, kad klinikinių tyrimų rezultatuose yra duomenų apie savanorius, kuriems tas intervalas buvo prailgintas iki šešių savaičių.
„Imuninis atsakas buvo neblogas. Tačiau mes neturime duomenų dėl aštuonių, dvylikos savaičių. Manyčiau, kad moksliniu arba medicininiu pagrindu nėra kliūčių pratęsti intervalą iki šešių savaičių, bet ilgiau – tikrai ne.
Bet yra ir teisiniai, ir reguliaciniai dalykai. Labai svarbi yra ir Vaistų kontrolės tarnybos, kadangi jie prižiūri visus tuos teisinius dalykus. Tarkime, jeigu įvyktų kokia nors netikėta šalutinė reakcija arba imunitetas nesusidarytų, tai mūsų žmonės yra raštingi, ir jie galėtų net į teismą paduoti, kad skiepijimas buvo atliktas ne pagal gamintojų rekomendaciją. Teisininkai tada žiūrėtų pagal įstatymo raidę“, – sakė A. Ambrozaitis.
Mokslininkas sakė, kad šitoje vietoje „lazda turi du galus“, pasirinkimas yra politinis.
Pasiskiepiję „Astra Zeneca“ gali ramiai laukti antros dozės
Atliepdamas į Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus išsakytus argumentus, kad daliai žmonių ilgas intervalas tarp dviejų dozių sumažina motyvaciją rinktis „Astra Zeneca“ vakciną, profesorius paaiškino, kad jau po pirmos šios vakcinos dozės susidaro nebloga apsauga.
„Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad 80 proc. žmonių, kurie gavo pirmą „Astra Zenecos“ dozę, jau po keturių savaičių susidaro imunitetas. Jis yra stiprus, apsaugo nuo sunkių formų. Tačiau jis yra neilgalaikis, todėl yra reikalinga antra dozė. Manau, kad žmonės gali ramiai laukti dvylikos savaičių. Tada bus geresnis imunitetas. Būtų galima suleisti antrą dozę ir anksčiau, bet tada imuninis atsakas gali būti silpnesnis“, – aiškino A. Ambrozaitis.
Kartu profesorius ramino žmones, kurie baiminasi krešulių rizikos. Pasak mokslininko, reikia bijoti krešulių ne dėl skiepo, o dėl ligos.
„Kol kas nėra įrodyta priežastinio ryšio tarp „Astra Zeneca“ vakcinos panaudojimo ir krešulių atsiradimo. Kaip rodo statistiniai duomenys, krešuliai po vakcinos susidaro ne dažniau kaip vienu arba dviem atvejais iš milijono skiepytų. Tai yra beveik tas pats dažnis kaip ir neskiepytų žmonių populiacijoje.
Neturime jokio mokslinio pagrindo paaiškinti, kokiu būdu ši adenovirusinė vakcina, kurios formatas žinomas jau daug metų, gali sukelti krešėjimą. Juk krešėjimo padidėjimą sukelia pati liga. Daugiau kaip dešimt procentų susirgusių patiria komplikacijas kaip tik dėl krešulių atsiradimo, ir dar pasveikus būna tų buvusių krešulių poveikis. Reikia bijoti ne vakcinos, o ligos, kuri tikrai sukelia krešulius“, – sakė A. Ambrozaitis.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje apie 12 tūkst. žmonių serga įvairiomis tromboembolinėmis ligomis.
„Tūkstantis kiekvienais metais miršta nuo trombozių, kurios visiškai nesusijusios su vakcina. O čia kol kas neturime nei vieno atvejo įrodymo, kad tas krešulys, kuris atsirado po skiepų suleidimo būtent būtų susijęs su vakcina“, – sakė A. Ambrozaitis.
SAM: klausimas nėra uždarytas
Sveikatos apsaugos ministerijos kancelerė Jurgita Grebenkovienė sakė, kad klausimas dėl intervalo tarp dviejų vakcinos dozių nėra uždarytas.
„Kol kas matome, kad šio sprendimo priimti dar nėra pagrindo. Gegužės ir birželio mėnesiais gausime nemažai vakcinos dozių, kurių didžioji dalis bus „Comirnaty“ („Pfizer/BioNTech“) vakcina, kuri yra pati populiariausia tarp mūsų gyventojų.
Esant blogėjančiai situacijai, tokiai situacijai, kad pradės strigti vakcinų tiekimas, gali taip nutikti, kad teks grįžti prie šito klausimo, ir priimti tuos sudėtingus sprendimus, įvertinant tiek teisinius, tiek administracinius, finansinius, reputacinius ir kitus dalykus“, – sakė J. Grebenkovienė.
Ministerijos kanclerė sutiko, kad matematiškai skaičiuojant, pailginus laiko intervalą tarp dviejų dozių, turėtume paskiepytą didesnę dalį populiacijos.
„Yra atlikti skaičiavimai, kad tai galėtų siekti iki 13 proc. daugiau negu skiepijant standartiniu trijų savaičių intervalu (turima mintyje „Pfizer“ vakcina – „Delfi“). Tačiau skaičiavimai atlikti ir vertinimai daromi remiantis tuo, kad turėsime lygiai tokį patį populiarumą šiai vakcinai, kokį turime dabar, kai turime šimtaprocentinį sutikimą skiepytis šia vakcina“, – sakė J. Grebenkovienė.
Tuo metu, kalbant apie „Vaxzevria“ („Astra Zeneca“) vakciną, pasak SAM kanclerės, vienas iš aspektų, kodėl ji yra nepatraukli, ir yra ilgas laiko tarpas.
„ Reikėtų tikėtis vakcinos populiarumo mažėjimo, jeigu tarkime būtų priimtas sprendimas ilginti tarpą tarp vakcinų dozių. Iš esmės tai yra vasaros laikotarpis. Puikiai žinome, kad ES ruošiasi skaitmeniniam žaliajam sertifikatui, kuris atvers kelius lengviau keliauti.
Visi taip pat žino, kad europinis sertifikatas pripažįsta tik paskiepytus pilna schema, tai yra dviem dozėmis. Yra krūva dalykų, kurie turės reputacinį atsaką. Sakyti, kad vienareikšmiai gerokai daugiau paskiepysime, (…) negalime“, – sakė J. Grebenkovienė.