„Dabar galėčiau pasakyti, kad pavyzdžiui kitais metais poreikis būtų 400 mln. didesnis. Kalbamės jau apie kitų metų biudžetą, ir būsimos kitos Vyriausybės galimybes įgyvendinti“, – sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, didžiausias iššūkis bus artimiausi treji ketveri metai. Vėliau spaudimas šiek tiek mažėja.
„Siūlomas vienas variantų - skolinimosi, tačiau kaštai skolos palūkanoms, grąžinimui siekia vieną milijardą per dešimtmetį. Tai čia yra praktiškai tas pats, kas einamasis poreikis“, - teigė A. Anušauskas.
Pasak ministro, per diskusiją Finansų ministerija pristatė visą mokesčių bazę , iš ko surenkami mokesčiai. Tuo metu Krašto apsaugos ministerija kalbėjo apie poreikius net iki 2030 metų.
„Diskusija produktyvi, nes visi mato ne tik poreikius, bet ir iš ko mokesčiai gali būti renkami juos keičiant“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras iš savo srities atkreipė dėmesį, kad verslui galima pasiūlyti per viešo ir privataus sektoriaus partnerystę imtis infrastruktūros projektų.
„Manau, kad artimiausiu metu mes tą padarysime. Yra daug tos infrastruktūros, kurią turėtume finansuoti iš biudžeto čia ir dabar, galėtume finansuoti per tą modelį, (…) kai per dešimtmetį ir ilgesnį laikotarpį valstybė išsimoka už tą infrastruktūrą“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras sakė, kad didžiausi poreikiai papildomam finansavimui yra „pirmiausia, vokiečių brigada, divizijos pajėgumų vystymasis ir visuotinis šaukimas“.
„Bet čia vėlgi reikia sutarimo, pavyzdžiui, dėl visuotinio šaukimo“, – sakė A. Anušauskas.
Ministras turėjo susitikimą palikti arčiau, nes išvyko į Briuselį.
Kalba apie maždaug 3 proc. finansavimą
Premjerė Ingrida Šimonytė aiškino, kad susitikimo tikslas buvo pasidalinti informacija apie poreikius ir planus, įvertinus tai, kas jau yra žinoma.
„Mes žinome Vokietijos įsipareigojimą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, ir atitinkamai su tuo susijusius poreikius, kurie dabar yra derinami su Vokietijos gynybos ministerija, Valstybės gynybos tarybos sprendimą dėl nacionalinės divizijos.
Taip pat Seime yra pateikti pasiūlymai dėl šaukimo išplėtimo (…), ir nuo to priklauso ir tam tikri sprendimai, kuriuos turi daryti Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė tiek dėl instruktorių parengimo, tiek dėl infrastruktūros kūrimo. (…) Šalia yra kontrmobilumo priemonės ir mūsų rezervo aprūpinimo. Ir dar kas šalia diskutuojama, tai yra naujos kovos priemonės, kurios naudojamos dabar Ukrainoje, tai yra bepiločiai orlaiviai ir įvairios kitos technologijos“, - vardino I. Šimonytė.
Krašto apsaugos ministerija pristatė, kad laikotarpiu iki 2030 m. visų šitų uždavinių įgyvendinimui mums vidutiniškai reikėtų maždaug papildomai septynių dešimtųjų procento Bendro vidaus produkto (BVP) prie to, kas dabar yra numatyta krašto apsaugos finansavimui.
„Dabar aš turiu mintyje 2,52 proc. Ne tai, ką mes dabar skiriame, įskaitant solidarumo laikiną įnašą, bet tai, kas sutarta politinių partijų susitarime“, - sakė I. Šimonytė.
Po 2030 m., kada jau daugiau lėšų reikėtų skirti ne investicijoms, o išlaikymui, papildomo procento dalis sumažėtų iki maždaug keturių dešimtųjų.
„Bet vis tiek mes kalbame apie maždaug 3 proc. finansavimą, žiūrint į ilgąjį laikotarpį ir po 2030 – 2034 metų“, - sakė I. Šimonytė.
Be papildomų sprendimų finansavimas galėtų didėti tik trim būdais
Ministrė pirmininkė aiškino, kad ateinančiais metais, pasibaigus laikinajam solidarumo įnašui, krašto apsaugos finansavimas galės didėti tik trim būdais, jeigu nebus kitų papildomų sprendimų.
„Arba tiek, kiek augs išlaidos bendrai, tai yra maždaug pagal BVP norminalą. O tai yra apie 5 proc., nes tiek, mes manome, kad nominaliai augs ekonomika, panašiai tiek augs mokesčių bazės, tiek augs mokesčių įplaukos.
Arba turės augti kitų išlaidų sąskaita. O tai visada yra labai jautru. Viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie valdymo išlaidas, biurokratijas ir visus kitus dalykus, bet visi čia susirinkę puikiai žino, jog didžiuosius skaičius ir didžiąsias sumas valstybė išleidžia tikrai ne šitiems dalykams, o išleidžia pensijoms, biudžetinio sektoriaus darbo užmokesčiams, keliams ir įvairiems kitiems labai žmonėms svarbiems dalykams kaip sveikatos apsaugai ir pan.
Arba skolon. Bet skolos didinimas turi ribas, kadangi visą šitą šiandien aptartą investicijų poreikį investuojant skolon, vien per dešimties metų laikotarpį vien palūkanų, jei tai būtų skolos finansavimas, pagal dabartinius išankstinius sandorius, mes sumokėtume tiek, kiek užtektų pastatyti antrą infrastruktūrą Vokietijos brigadai arba pusę nacionalinės divizijos tankų bataliono įrengti“, - vardino I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė nebuvo linkusi kalbėti apie kokius nors laikinuosius mokesčius.
„Aš labiau sakyčiau, kad, jeigu kas nors galėtų būti laikinas, tai laikinas galėtų būti skolinimasis investicijoms ir pan. Bet tai, kas yra pastovu, ir prognozuojama, kad bus pastovu dešimtmečius, man atrodo, čia – tas laikinumas, žinote, kad paskui nebūtų kaip Andriui Kubiliui. Aš tikrai nuo tokių įsipareigojimų norėčiau susilaikyti“, - kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė dėl galimybių finansuoti poreikius buvo atvira.
„Jeigu nuspręs politikai, o manau, kad neturės kitos išeities, įgyvendinti visus tuos projektus, kuriuos reikia įgyvendinti, ir dėl kurių jau yra sutarta, ir dėl to, dėl kurių, tikėtina, kad bus sutarta artimoje ateityje, tai, jeigu nuspręs visa tai įgyvendinti skolon, tai tas vienas milijardas palūkanų, jis irgi atsiras ne iš šventosios dvasios. Tai yra lygiai taip pat arba didesni mokesčiai ateityje, arba mažesnės kitos viešosios paslaugos“, - kalbėjo I. Šimonytė.
Paklausta apie bankų solidarumo mokestį, premjerė priminė, kaip tas mokestis atsirado.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kaip tas mokestis atsirado ir dėl ko. Jis atsirado dėl išskirtinių aplinkybių, todėl, kad Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo labai sparčiai didinti bazines palūkanų normas, ir dėl to labai sparčiai padidėjo bankų pelnai.
Aš nesiimu prognozuoti, kad ECB priims pirmą sprendimą, kuris pasuka šitą dinamiką žemyn, bet labai nenustebčiau, jeigu tai atsitiks šiais metais, ir tiesiog ta mokesčių bazė, nuo kurios dabar mes renkame įmoką, ji tiesiog natūraliai prapuls“, - kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak premjerės, Lietuvos bankas dabartinėmis sąlygomis jau 2025 metais jau nebeprognozuoja tų mokesčių pajamų.
Pirmadienį nebuvo sutarta dėl konkrečių sprendimų. Ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį, kad tie poreikiai apims bent jau dviejų būsimų Vyriausybių laikotarpį. Dabar mėnesį vyks papildomos diskusijos, ir tada kovo pradžioje visos pusės vėl susės už bendro stalo.
Politinės skirtys
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas yra pasiūlęs gynybai nuo 2025 metų papildomai skirti 0,5 proc. nuo BVP, be to, valdančiųjų gretose gimsta idėjos įvesti gynybos mokestį arba didinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis neslėpė, kad per susitikimą buvo kalbama apie mokesčius.
„Buvo akcentas pagrindinis, čia nėra, ką slėpti, pristatyta, kad matyt realiausia yra tų visų trijų pagrindinių mokesčių kažkokia korekcija (...). Tai yra PVM, gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis“, - sakė S. Skvernelis.
Jis mano, kad pinigų galima rasti ir neliečiant mokesčių.
„Grafikas, kuris parodė, kaip buvo kovojama dviejų Vyriausybių (…) su šešėliu, tai mums pavyko po maždaug 7 proc. iš šešėlio ištraukti. Jeigu kalbėtume, kad 1 proc.iš šešėlio yra apie 70 mln. eurų, tai realu, kad dar 4 proc. galima kiekvienais metais galima būtų ištempti, ir tai būtų tvarus finansavimo šaltinis nejudinant mokesčių“, - sakė S. Skvernelis.
Vyriausybės sprendimai vėluoja
Po susitikmo socialdemokratė Dovilė Šakalienė kėlė klausimus, ar Vyriausybė iš tiesų nori bendro susitarimo, ar tiesiog vėluoja su sprendimais dėl krašto apsaugos finansavimo. Pasak jos, poreikis jį didinti buvo akivaizdus jau kurį laiką.
„Taip ir nėra jokio supratimo apie krašto apsaugos finansavimo didinimo terminus. Kad jį reikia didinti yra akivaizdu. Tai buvo akivaizdu jau ne šiandien ir ne vakar“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė D. Šakalienė.
A. Mazuronis: „darbiečiai“ nemato galimybės pritarti siūlomoms mokestinėms priemonėms
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad susitikimas ir diskusijos dėl gynybos finansavimo poreikių buvo naudingi, tačiau klausimų vis dar liko. Anot politiko, susidaro įspūdis, jog norima didinti asignavimus krašto apsaugai ir visus poreikius finansuoti iškart – nenusistačius aiškių prioritetų.
„Iki šiol buvo dar nemažai klausimų, ką ir kaip mes norime finansuoti už tuos papildomus pinigus. Šioje vietoje yra šiek klausimų, nes, man atrodo, į poreikį buvo įrašyta, kad viską vystyti vienu metu“, – po susitikimo žiniasklaidos atstovams sakė A. Mazuronis.
Jis antrino kitiems politikams, sakydamas, kad kol kas perspektyvoje matomi du pagrindiniai būdai didinti biudžetą krašto apsaugai – skolinantis ir keičiant mokestinę sistemą. Visgi, anot jo, „darbiečiai“ nemato galimybės pritarti svarstomiems mokesčių pokyčiams – tai, A. Mazuronio teigimu, reikštų pernelyg didelę naštą verslams ir gyventojams.
„Tai, kas buvo pasiūlyta šiandien, pagrinde gula ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų – tai pridėtinės vertės mokestis ir gyventojų pajamų mokestis. Ir trečias mokestis – pelno mokestis – gula ne tiek ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių žmonių, tačiau ant Lietuvos investicinio klimato gerinimo ir investicinio prestižo“, – Darbo partijos poziciją aiškino jis.
V. Mitalas siūlo parengti sąrašą įsigijimų, kuriuos būtų galima paspartinti
Savo ruožtu Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigė susitikimo metu Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pasiūlęs parengti sąrašą įsigijimų, kuriuos būtų galima paspartinti.
„Pasiūliau, kad jeigu yra įmanoma, Krašto apsaugos ministerija jau dabar galėtų pasirengti tam tikrų įsigijimų, kuriuos galima paskubinti, sąrašą“, – po susitikimo žurnalistams teigė V. Mitalas.
„Galėtume jau pavasario sesijoje peržiūrėti biudžetą ir taip pat paspartinti įsigijimus reikalingus kariuomenei ar Vokietijos brigados įrengimo tam tikrus darbus“, – pridūrė jis.
Pasak jo, „laisviečiai“ laikosi pozicijos, kad finansavimą gynybai reikia didinti kiek įmanoma sparčiau.
„Mes tikrai matome, kad bent 3 proc. nuo BVP reikia pasiekti“, – pabrėžė jis.
S. Gentvilas: liūto dalis finansavimo turės būti sudaryta iš mokesčių
Valdančiosios koalicijos Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymi, jog papildomas finansavimas gynybai galėtų būti sudarytas iš kelių priemonių. Bet kuriuo atveju, nurodo politikas, didžioji dalis krašto apsaugai skiriamų papildomų lėšų turės būti surinkta iš mokesčių.
„Turbūt visi pripažįstame, kad liūto dalis papildomo finansavimo gynybai turi ateiti per mokestinius dalykus. (...) Palikime verslui ir piliečiams galimybę skolintis, aukoti, investuoti. Kurią dalį sudarys šita dalis, nedrįstu sakyti, gal 10–20 proc., bet išbandykime visus instrumentus“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje teigė E. Gentvilas.
E. Gentvilas sakė kol kas kategoriškų nuomonių šiuo klausimu susitikimo metu neišgirdęs. Tai, anot politiko, geras ženklas, ieškant kolegialaus visų partijų ir verslo atstovų sprendimo.
„Vertinu labai pozityviai susitikimą. Jis parodo, kad visi supranta poreikį didinti gynybos finansavimą. Kitas dalykas – nebuvo labai kategoriškų ir iš premjerės, ir iš Vyriausybės pozicijų, kur būtų pasakyta tik taip ir kitaip nebus. (...) Tad svarbiausia – kad šiandien neužkirsti keliai susitarimui“, – pabrėžė E. Gentvilas.
Profsąjungos: galėtų prisidėti verslas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad saugumo klausimas yra labai svarbus, tačiau biudžeto skylės neturi būti kamšomos „žvelgiant į eilinio piliečio piniginę“. Pasak jos, reikia kalbėti apie didesnį pelno mokestį verslui bei grįžti prie mokestinės pertvarkos, įvedant progresyvumą bei taip didinant lėšas gynybai.
„Siūlyti tik tuos būdus, kurie nusėsta ant kiekvieno piliečio per vartojimo mokesčius yra visiškai nepriimtina ir mažų mažiausiai nesąžininga. Praeitų metų iniciatyvos dėl mokesčių pertvarkos, kuomet kalbėta apie progresyvumą, kai didelių pajamų turėtojai galėtų solidariai daugiau prisidėti kažkur nugulė istorijoje“, – pirmadienį po susitikimo dėl gynybos finansavimo Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„PVM ES vidurkį mes jau pasiekėme, tačiau pelno vidurkis dar toli gražu nėra pasiektas. Mūsų manymu, verslas galėtų solidariai prisidėti su didesniu pelno mokesčiu ir pagaliau galėtume solidariai grįžti prie mokestinės pertvarkos, kuomet įvestume realų progresyvumą“, – pažymėjo ji.
Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis šiuo klausimu siūlo įvesti visuotinį gynybos mokestį, o prie finansavimo, anot jo, pasiruošęs prisidėti yra ir verslas.
„Mūsų pozicija, kad tuoj bus 2 metai, kai mano atstovaujama bendruomenė pasiūlė kalbėti apie gynybos mokestį. Toks pavyzdys yra Kipre ir verslo bendruomenė supranta, kad grėsmės atveju niekur nedingsime, nes verslą darome čia. Palaikome visuotinumu pagrįsto gynybos mokesčio modelio įvedimą“, – sakė A. Romanovskis.
„Tai turėtų remtis į tai, kad gynyba visų klausimas ir verslas yra pasiruošęs prisidėti prie gynybos finansavimo. Finansų poreikis ir trūkumas yra akivaizdus ir didžiausias apmaudas, kad tik dabar pradėjome apie tai kalbėti“, – kalbėjo jis.