267 straipsnių
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.
Valdančiųjų atstovai tokius siūlymus sutiko nevienareikšmiškai. Premjeras G. Paluckas tikino, jog tokie, anot jo, abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, nors sutiko, kad politinių jėgų sutarimas gynybos klausimais yra svarbus, kartu socialdemokratė pažymėjo, jog skubėti šiuo klausimu nereikėtų. Vienas pagrindinių Prezidentūros siūlymų didesniam gynybos finansavimui – lėšas surinkti iš ekonomikos augimo.
Tai siūloma daryti skatinant pensijų fondus daugiau investuoti šalies viduje, mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimą, taip pat ekonomiką auginti labiau investuojant šalies valiutos atsargas ir gyventojų indėlius, kurie būtų laikomi specialiose taupomosiose sąskaitose ir už kuriuos gyventojams būtų mokamos valstybės nustatytos palūkanos. Tarp valdančiųjų siūlymų gynybos finansavimui – ir platesnio bendro Europos Sąjungos (ES) valstybių skolinimosi mechanizmai, tiesa, dėl šios priemonės kol kas bendrijoje susitarimo nėra.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad valstybė privalo galvoti apie ilgalaikius, tvaraus finansavimo sprendimus, nes gynybinių pajėgumų išlaikymas kainuotų apie 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip ir visi sveiko proto žmonės, linkiu ir tikiuosi, kad Lietuva išvengs blogiausio scenarijaus ir į tiesioginius karinius veiksmus nebus įtraukta. Tačiau karas mūsų pašonėje visu pajėgumu jau vyksta ilgą laiką. Kiekviena nauja diena yra mums skirta galimybė stiprinti savo valstybės gynybinį potenc...
Svarbiausia praeitos savaitės naujiena buvo Kvietkutės ir Pikul atostogos Egipte. Ambicingų verslininkių darbostogos (angl. workation) nepraslydo pro smalsių internautų akis. Antra pagal svarbą naujiena – Finansų ministerijos naujų mokesčių pasiūlymai. Naujienos sukėlė prieštaringas ir priešingas re...
Taip sparčiai, kaip dabartinė valdančioji koalicija, savęs dar niekas nekompromitavo.
Šiandien Lietuvai, kaip niekada anksčiau, reikia finansinių resursų savo saugumui užtikrinti. Karas Ukrainoje, didėjantis geopolitinis nestabilumas verčia mus būti pasirengusius didesnėms gynybos išlaidoms.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdime frazes, kurios verčia susimąstyti apie valstybės ir verslo santykių būklę. „Verslas gali pasiskolinti.“ „Verslas turi prisidėti daugiau.“ „Verslas galėtų mažiau uždirbti.“ Tai ne pavieniai komentarai – tai tendencija. Ir ji kelia nerimą.
Seimo „aušriečių“ frakcijai siūlant dar porai pratęsti bankų solidarumo mokestį, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad toks vieno sektoriaus apmokestinimas iš pat pradžių buvo diskriminacinio pobūdžio.
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sausį iškėlus tikslą iki 2030-ųjų gynybos finansavimui kasmet skirti 5–6 proc. nuo bendrojo šalies produkto (BVP), šiai idėjai tvirtai pritaria 114 Seimo narių, skelbia LRT tyrimų skyrius.
„Nemuno aušra“ inicijavo įstatymo projektą, kuriuo siūloma pratęsti šalyje veikiantiems bankams laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą ir taikyti jį iki 2028-ųjų imtinai. Dabar šis įnašas yra dar svarbesnis ir reikalingesnis nei prieš trejus metus, kuomet buvo pradėtas rinkti. Tačiau jis svarbus dar vi...
Mieganti Vyriausybė, o greta jos – tarpusavyje besimušanti valdančioji dauguma, kurioje premjeras dalina pyragaičius. Taip keturis naujosios valdžios darbo mėnesius įvertino didžiausios opozicinės frakcijos – konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, ...
Seime registravus siūlymą pratęsti šiemet besibaigiantį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog taip būtų keičiama pirminė mokesčio filosofija, nukrypstant nuo tikslo apmokestinti dėl neįprastų makroekonominių sąlygų padidėjusius komercinių bankų pelnus.
„Jei valdančiųjų siūlomas NT mokesčio projektas būtų priimtas, jis kirstų per kišenę mažas bei vidutines pajamas turintiems žmonėms, gyvenantiems vieninteliame nuosavame būste. Nukentėtų ir šeimos, kurios turi pasiėmusios būsto paskolas. Taigi vietoje vis žadamo solidarumo – tik nauja našta pažeidži...
Kol dar gyvename demokratijoje, turime teisę tiek į protestus, tiek ir į asmeninę nuomonę. Šia teise neabejotinai bus naudojamasi balandžio 27 d. mitinge prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Išties politikų komunikacija buvo prieštaringa, pasėta nemažai abejonių dėl šio mokesčio reikalingumo. Kai...
Finansų ministerijai trečiadienį paskelbus dalies mokesčių pakeitimus, paaiškėjo, kad net teoriškai dėl reformos Lietuva praras 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. per 150 mln. eurų kasmet. Tačiau faktiškai – dar daugiau. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas mažins Lietuvos konkuren...
Finansų ministerijai pristačius savo siūlomus mokestinius pakeitimus, Seimo opozicijai kyla ne vienas klausimas. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas mano, kad siūlomi pokyčiai nepadės siekti gynybos finansavimo tikslų, o taps „peiliu po kaklu“ konkurencingai šalies ekonomikai...
Šio komentaro antraštė – provokuojanti, bet šįkart aš apie tuos, kuriems reikalingas ir būtinas rimtas sukrėtimas, nes paprasti žodžiai, argumentai ar šaltas dušas jau nebepadės, nes premjeras juk yra ruonių bendruomenės narys! Bebrai mutavo į ruonius, bet ta evoliucija išminties nepridėjo. Bebrai b...
Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos metu europarlamentaras, Laisvės partijos atstovas Dainius Žalimas su „Delfi“ aptarė aktualiausius klausimus: nuo mokesčių reformos Lietuvoje iki šalies gynybos finansavimo išteklių ar Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo retorikos.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja valdančiųjų planus pertvarkyti mokesčių sistemą Lietuvoje. Jos įsitikinimu, koalicija teikiamais mokestiniais pakeitimais siekia ne surinkti kuo daugiau lėšų gynybai, o sukurti „kairiųjų išsvajotą socialistinę gerovę“.
Pasaulio žiniasklaida turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską nušviečia kaip pusiau išprotėjusį monstrą, kuris su benzininiu pjūklu laksto po Baltuosius rūmus ir baigia sugriauti Amerikos valdžią. Paskelbusi grandiozinį valstybės išleidžiamų pinigų taupymo vajų, prezidento Donaldo Trumpo administra...
Privačiame sektoriuje yra natūralu, jog nauji šeimininkai ar vadovai įvertina situaciją ir imasi reikiamų priemonių – juk tam jie ir vadovai. Gana akivaizdi paralelė, jog Seimo narius tauta pasamdė tam, kad būtų ištaisytos ankstesnės valdžios padarytos klaidos. Būtų pasamdę tuos pačius, jei viskas b...
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad šiuo metu esanti finansinė valstybės situacija leidžia galvoti apie Regionų ministerijos steigimą. Todėl, nors ir pasigirsta raginimų tokios struktūros nekurti, Vyriausybės vadovas toliau tikina – ekonomikos sektoriuje grėsmių nėra.
