Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos ir socialinių tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Gediminas Vitkus sako, kad tai galėjo lemti didesnis saugumo jausmas dėl NATO karių buvimo Lietuvoje, didesnių valstybės investicijų į gynybą. Taip pat, pasak pašnekovo, įtakos gali turėti ir tai, kad prie situacijos Ukrainoje tiesiog pripratome, pastebime aktualesnių problemų.
Gyventojų dėmesys ir finansinė parama Lietuvos kariuomenei po Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios pastebimai sustiprėjo. 2012-aisiais Lietuvos gyventojai kariuomenei skyrė vos 138 eurus savo GPM, o 2014-aisiais ši suma pasiekė daugiau nei 290 tūkst. eurų.
Tačiau pasiekusi piką 2014-aisiais, tokio pobūdžio gyventojų parama kariuomenei ėmė mažėti ir 2016-aisiais jau buvo beveik perpus mažesnė nei 2014-aisiais.
Gyventojų skiriami 2 proc. GPM kariuomenei
Nereiškia, kad nuo kariuomenės nusisuka
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas G. Vitkus sako, jog tai, kad žmonės skiria mažiau savo GPM kariuomenei, dar nereiškia, kad nuo jos nusisuka.
„Be platesnių tyrimų sunku ką nors pasakyti; atlikus sociologinį tyrimą [šiuo klausimu], būtų galima sužinoti, kodėl taip yra. Tačiau yra įvairių kitokių sociologinių tyrimų ir jie atskleidžia, kad visuomenės pasiryžimas gintis ir ginti savo šalį yra aukšto lygio.
Kas dėl 2 proc. GPM, atsiranda kitos aktualijos, o įtampai šiek tiek atslūgus, čia esant NATO kariams, žmonės nurimo. Tačiau nepaisant to, kad savo GPM žmonės kariuomenei skiria mažiau, didelė jų dalis pasirengę šalį ginti. Vien jau ką rodo tai, kad grąžinus privalomąją karo tarnybą, nieko nereikėjo šaukti – savanoriai ėjo ir vis dar eina patys“, – kalba pašnekovas.
Pasak G. Vitkaus, žmonės savo paramą skiria tuo metu aktualiausiems dalykams, o problemų yra daug – visuomenės skurdas, nelygybė, emigracija.
„Matyt, tai, kas labiausiai tuo metu „saugumizuojama“, tas labiausiai patraukia dėmesį. Įvykiai Ukrainoje tapo kasdienybe, tad nekelia tokio nesaugumo jausmo, kad, viską metę, žmonės imtų pervedinėti pinigus kariuomenei.
Europos Komisija paskelbė, kad Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europoje, katastrofiškai mažėja gyventojų, tad turbūt gyventojai stengiasi skirti savo dėmesį socialinėms problemoms per įvairius paramos fondus. Socialinę gerovę taip pat galima įtraukti į saugumo sąvoką, ypač, jei yra daug socialinės negerovės“, – sako G. Vitkus.
Įvairioms organizacijoms paramą skiria vis daugiau gyventojų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė pastebi, kad kasmet vis daugiau gyventojų pasinaudoja galimybe paremti įvairias organizacijas, fondus ar partijas.
„Šiemet per 532 tūkst. gyventojų nusprendė paremti įvairias organizacijas, skirdami joms 17 mln. eurų. Pirmą kartą tarp paramos gavėjų yra ir 703 meno kūrėjai. Juos pasieks daugiau nei 131 tūkst. eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė per 3 tūkst. gyventojų.
Paramos gavėjų, galinčių sulaukti papildomų įplaukų, gali padaugėti, jei paramos prašymus pildę gyventojai tinkamai įvykdys savo mokestines prievoles – pašalins pajamų deklaracijose nustatytus trūkumus pagal mokesčių administratoriaus pranešimą. Tokių paraginimų esame išsiuntę 10,4 tūkst. mokesčių mokėtojų“, – kalba S. Aliukonytė-Šnirienė.
Pasak VMI specialistės, tuo atveju, jei gyventojas nusprendžia neskirti savo 2 proc. GPM paramos gavėjui, šie pinigai pasilieka valstybės biudžete ir yra panaudojami valstybės reikmėms.
Pašnekovė pažymi, kad daugiausia gyventojų paramos šiemet bus pervesta labdaros ir paramos fondui „Aušroja“, kuriai skirta daugiau nei 390 tūkst. eurų. Tradiciškai antrąją ir trečiąją pozicijas išsaugojo labdaros ir paramos fondai „Mamų unija“ (207 tūkst. eurų) bei „Bėdų turgus“ (167 tūkst. eurų).