Specialiai Delfi iš Novoluhansko – Donecko srities gyvenvietės, kur rusų samdiniai iš okupuotų teritorijų apšaudė gyventojus, – pasakoja ten dirbantis žurnalistas Jevgenis Nazarenko.
Matomas tiesioginis pataikymas į butą, kuriame per atsitiktinumą niekas nežuvo, todėl, kad gyventojai gulėjo ant grindų. Jei būtų stovėję, pasekmės būtų liūdnesnės.
Visgi aukų nepavyko išvengti. Vienas vyrų remontavo automobilį garaže, į kurį įlėkė skeveldra, nepalikusi jam galimybių išgyventi. Čia Ukrainos karių nėra, tik gyventojai. Novoluhanske šiuo metu nėra dujų, elektros ir šilumos.
Šiuo metu viskas tvarkoma, girdisi apšaudymas iš kulkosvaidžių, tad nėra garantijų, kad nebus dar vieno antpuolio.
„Jau ir tiksliai neprisimenu, kaip ten buvo. Kai prasidėjo apšaudymas, mes tiesiog atsigulėme ant grindų ir nesupratome, kad pas mus atskrido. Vaikas sako man: „Mama, ten – dūmai“. Žiūriu, kad dar kažkas švyti, pradėjau šaukti: „Žmonės padėkite, degame“. Ačiū Dievui, gaisras nekilo“, – rodydama sugriuvusį būstą pasakojo vietos gyventoja.
„Visa laimė, kad mūsų anūkėlė, gimusi 2014 metais, įprastai su mumis visą laiką namie, nes mama su tėvu dirba, bet vakar jiems buvo išeiginė, todėl ji buvo su tėvais. O šiaip ruošia pamokas, žaidžia čia pas mus kambaryje ir sėdi prie rašomojo stalo. Jums reiktų pamatyti, kas iš jo liko. Neįsivaizduoju, kas būtų atsitikę, jei mes ten būtume buvę. Sunku net apie tai pagalvoti“, – suniokotą būstą aprodydama sakė dar viena Novoluhansko gyventoja.
„Aš net nesupratau, kas įvyko – pirmą sekundę nesusigaudžiau, kas čia vyksta. Po to išėjome su vyru, čia buvo sprogimas, matote, kokia duobė. Pradėjome dairytis pro langą, žiūrime berniukai gatve vaikšto, raketos aplink skraido. Žinoma, reikia čia slėptis, nes nėra stiklo“, – neslėpdama jaudulio pasakojo ji.
„Seniai tokių dalykų nebuvo, labai seniai. Sunku įsivaizduoti, kas dėjosi. Kaip trenkė, baisu prisiminti. Užsidarėme su vyru tualete ir sėdėjome apsikabinę“, – pripažino kita vietos gyventoja.