Bendravo su tremtiniais
Dešimtmečio ekspedicijos „Misija Sibiras‘15“ 16-os dalyvių sąrašas buvo paskelbtas birželio pirmosiomis dienomis. Į Sibirą, Tomsko sritį, vyksta ne tik lietuviai, bet pirmą kartą prie ekspedicijos prisijungė ir po merginą iš Latvijos bei Estijos.
Per mėnesį, kurį ekspedicijos dalyviai turėjo iki išvykimo, jie dar išsamiau susipažino su Lietuvos skaudžia istorija, gyvai bendravo su tremtiniais, skaitė jų atsiminimus.
„Viso pasirengimo etapo reikėjo, kad misija būtų dar prasmingesnė, kad jos dalyviai būtų dar labiau motyvuoti važiuoti į Sibirą ir padaryti tai, ko iš jų tikimasi. Sibire reikės nueiti ne vieną dešimtį kilometrų, bus daug darbo, todėl labai svarbu suprasti, kodėl tai reikia daryti. Dalyviai taip pasirengę, kad jų motyvuoti nebereikia“, – teigė ekspediciją organizuojančios organizacijos „Jauniems“ vadovas Ignas Rusilas.
Išmoko daryti kryžius
Dešimtmečio ekspedicijos „Misija Sibiras‘15“ dalyvius priėmė ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji buvo supažindinta, kokias vietoves Tomsko srityje dalyviai aplankys, kokius uždavinius sau yra išsikėlę.
Prezidentė paprašė Tomsko srityje vis dar gyvenantiems lietuviams perduoti jos linkėjimus.
Ekspedicijos dalyviai mokėsi ir praktinių darbų. Prienuose jie beveik visą dieną bandė perprasti kryždirbystės amatą.
„Medžio darbų šiųmetė ekspedicijoje bus kaip niekada daug, todėl mums reikėjo pamokų. Kryždirbystės meistrai ir supažindino ne tik su teorija, kaip atskirti medį, iš kurio galima daryti kryžių, kaip jį apdoroti, kad kryžius stovėtų kelis dešimtmečius, o ne kelis metus, tačiau gavome ir praktinių užduočių – patys gaminome kryžius. Visos šios žinios labai pravers“, – tikino I. Rusilas.
Keli ekspedicijos dalyviai lankėsi pas liaudies dainų žinovę Veroniką Povilionienę, kuri juos išmokė ir tremtinių, ir liaudies dainų. „Mokėsime taip gerai dainuoti, kad meškas nubaidysime“, – juokavo pašnekovas.
Kaip bus, niekas nežino
Numatyta, jog dešimtmečio ekspedicijos „Misija Sibiras‘15“ dalyviai Tomsko srityje aplankys šias gyvenvietes: Kolominskie Grivy (Čainskij rajon), Narym (Parabelskij rajon), Belyj Jar (Verchneketskij rajon), Kuruzurovo, Kurolino, Ust Jamy (Parabelskij rajon), Parabel (Parabelskij rajon).
Todėl iki išvykimo ekspedicijos dalyviai stengėsi surinkti kuo daugiau informacijos apie į šias vietoves ištremtus lietuvius. Su kai kurias tremtiniais, kurie grįžo į Lietuvą, pavyko susitikti, išgirsti jų pasakojimus, kaip tos vietovės atrodė prieš keliasdešimt metų.
„Turėdami tokią informaciją, lyg ir žinome, kad viename kaimelyje turime rasti kultūros namus, kitame – mokyklą. Bet kaip bus, niekas nežino“, – kalbėjo I. Rusilas.
Ekspedicijos dalyviai taip pat lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, kurio darbuotojai suteikė unikalią galimybę paskaityti tremtinių atsiminimus iš vietovių, į kurias šiemet ir vykstama.
Ekspedicijoje dalyvaujančios latvė ir estė savo šalyje taip pat rinko informaciją apie Tomsko srities vietoves, į kurias buvo ištremta daugiausia jų tautiečių.
A. Kaušpėdas jaučia nerimą
„Misija Sibiras‘15“ dalyviai iš Vilniaus geležinkelio stoties į ekspediciją išvažiuos penktadienį.
Vienas ekspedicijos dalyvių, legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas tikino, kad jai yra pasirengęs.
„Kuprinę dar ne visai susikroviau, šio to trūksta, tačiau ideologiškai esu pasirengęs. Susitikimas su Prezidente suteikė papildomos motyvacijos, supratimo, koks svarbus vaidmuo tenka kiekvienam ekspedicijos dalyviui Komanda – puiki. Galima sakyti, kad surinktas elitinis jaunimas, kuriam netrūksta nei entuziazmo, nei motyvacijos. Aišku, kad prieš tokią ekspediciją yra nerimo, tačiau susitvarkysime. Svarbiausia, jog patys sau keltume didelius iššūkius, kurtume didelius planus ir visus juos įgyvendintume“, – pabrėžė A. Kaušpėdas.
Dviejų jo dėdžių, mamos brolių, šeimos buvo ištremtos būtent į Tomsko sritį. Tremtis palietė ir A. Kaušpėdo žmonos šeimą.
„Tremtis yra palietusi daugelio lietuvių gyvenimus. Todėl tikrai džiaugiuosi, kad esu šios ekspedicijos narys, kad turėsiu galimybę savo darbais atiduoti duoklę žmonės, kurie kentėjo, nepasidavė, nepalūžo, o visa tai iš dalies ir lėmė, kad dabar esame laisvi“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.