Verslininkas pasakojo, kad neramumai tęsiasi jau kelias dienas ir nurodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog vakarų Kazachstane pabrango skystos dujos, kurias pila į mašinas.
„Lietuviams tikriausiai bus labai įdomu, kad jos pabrango nuo 10 eurocentų iki maždaug 24 eurocentų. Žmonės, žinoma, buvo nepatenkinti, išėjo streikuoti, kai kur kilę neramumai persikėlė į kitus miestus, taip pat ir į Almatą, ir į Astaną.
Dabar jau lyg ir viskas ramu, vietinę televiziją transliuoja, bet neveikia internetas ir šiaip Almatos miesto gyvenimas praktiškai yra paralyžiuotas. Žinote, internetas dabar yra viskas, mat be jo nei taksi išsikviesi, o telefonu tai padaryti jau labai sudėtinga. Neveikia socialiniai tinklai: „Whatsapp“, „Viber“, „Telegram“, negalima užsisakyti maisto į namus ir pan. Taip yra tik Almatoje ir vakarų Kazachstano dideliame mieste Aktau“, – sakė A. Jozėnas.
Jis tęsė, kad šiuo metu su šeima būna namuose ir stebi per televizorių, kas vyksta. Tikino, kad kažkokios cenzūros protestų rodymo atveju nėra.
„Tikrai rodo, kas vyksta šalyje ir jeigu kalbėtume apie cenzūrą Kazachstane, tai, manau, tai šiek tiek yra vakarų perdėtas supratimas, jog čia viskas yra labai cenzūruojama. Kadangi televizija dabar yra vienintelis informacijos šaltinis, tai tikrai rodo ir net negalvojau, kad buvo tokių dalykų.
Rodė tas sudaužytas ir sudegintas policijos mašinas Almatoje. Rodė ir tuos, kurie daužė, ir padegė, taip pat apie 200 žmonių Almatoje yra areštuota. Prezidentas Tokajevas kreipėsi į tautą ir jį kas kelias valandas rodo per televiziją. Žodžiu, jis ramina ir sako, kad valdžia bet kuriuo atveju nežlugs, kviečia laikytis ramybės, išminties ir t. t.“
Taip pat jis pripažino, kad ne tik dujos taip suerzino kazachtaniečius, bet apskritai visuomenėje susikaupė ir kitokių nuoskaudų ar pretenzijų.
„Kaip ten bebūtų, ir ta pandemija, ir koronavirusas, ir epidemija ne tik Europoje, bet ir Kazachstane. Tik galiu pasakyti, kad šios šalies gyventojai yra šiek tiek ramesni. Aš irgi stebiu socialiniuose tinkluose, kaip Lietuvoje visi susiskirstę į vakserius ir anitvakserius, bet tokio susipriešinimo Kazachstane nėra. Aišku, čia yra ir tokių, ir tokių, tačiau tie antivakseriai taip plačiai nesireiškia. Tauta nėra tokia labai dvilypė.
Jeigu istoriškai pasižiūrėtume ir prisimintume 1990-1991 m., tai lietuviai galvoja, kad jie tada sugriovė Sovietų Sąjungą. Bet šiaip jau pirmi neramumai buvo kilę 1986 m. Kazachstane. Jie kilo po to, kai paskyrė pirmuoju partijos sekretoriumi rusą, kai turėjo būti kazachas. Noriu pasakyti, kad kazachtaniečiai yra gana ramūs, pakantūs, bet kai kartais pratrūksta, taip ir pratrūksta kaip dabar.“
Pasak A. Jozėno, jis mano, galbūt labiau tikisi, kad viskas greitai turėtų nurimti.
„Kazachstane gyvenu beveik 30 metų ir visada, kai atvažiuodavo lietuviai, akcentuodavau, jog Kazachstane nėra jokių nacionalinių konfliktų. Iš tikrųjų, ta tautų draugystė šioje šalyje kažkaip istoriškai susiklostė. Pusė gyventojų čia kazachų, pusė – ne kazachų. Ir lietuvių, ir rusų, ir daug kitų tautų, tai tokių konfliktų nėra buvę ir labai tikiuosi, jog irgi viskas nurims“, – sakė verslininkas.
Tiesa, jis akcentavo, kad neramumai kilo ne tik dėl pabrangusių dujų, bet greičiau tai buvo tik pretekstas.
„Tai buvo, kaip jūs pasakėte, tik degtukas. Aišku, tokiose situacijose yra ir visokių suinteresuotų, ir kitokių jėgų iš užsienio, ir opozicijos. Bet labai tikiuosi, kad viskas bus gerai.“
A. Jozėnas neatmetė, kad šie neramumai kilo ir prieš valdžią, mat nežino nei vienos šalies, kur ja žmonės būtų patenkinti 100 proc.
„Bet kad ir kaip būtų keista, kilusiuose protestuose labai mažai reikalavimų valdžiai. Kaip sakiau, dabar prezidentas yra Tokajevas, jis yra buvęs užsienio reikalų ministras, kažkada mane net skyrė garbės konsulu. Jis labai korektiškas ir aš negaliu sakyti, kad tauta yra prieš jį.
Jeigu dėl Nazarbajevo buvo klausimų, kodėl valdo vienas prezidentas taip ilgai ir t. t., tai dabartinio prezidento atveju nepastebėjau, kad būtų tokios kalbos. Daugiau piktinamasi vietine valdžia, protestuojama prieš vietinį akimą (merą – „Delfi“). Taip pat prezidentas priėmė nutarimą ir paleido vyriausybę. Jeigu ir buvo kažkokių reikalavimų, tai jie buvo daugiau ekonominiai“, – paaiškino jis.
Neramumai tęsiasi
„Delfi“ primena, kad trečiadienio rytą keliuose Kazachstano regionuose toliau tęsiasi protestai dėl pabrangusių suskystintų dujų. Kai kur policijos pareigūnai pereina į protestuotojų pusę.
Almatoje trečiadienio rytą prasidėjo protestuotojų ir policijos pajėgų susirėmimai. Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, mitinguotojai blokavo kelius, ministerija skelbia apie užpultus teisėsaugos institucijų pareigūnus, skelbia rbc.ru.
Pranešama, kad Almatoje, Šymkente ir Taraze protestuotojai atakavo akimatas – rajonines administracijas: išdaužė pastatų langus, išlaužė duris. Be to, demonstrantai svaidė akmenis, pagalius ir butelius su padegamuoju mišiniu. Nukentėjo 95 policijos pareigūnai; suimta daugiau nei 200 žmonių.
Tuo tarpu Aktobės mieste policininkai atsisakė suiminėti protestuotojus, nurodė portalas orda.kz. Teisėsaugos institucijų pareigūnai pareiškė, kad „palaiko tautą ir nekels [prieš ją] rankos“.
Almatoje policija trečiadienį panaudojo kurtinamąsias granatas prieš protestuotojus, žygiuojančius didžiausio Kazachstano miesto administracijos pastato link, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Daugiau kaip 1 000 protestuotojų susirinko aikštėje prie pastato po beprecedenčių neramumų išvakarėse.
Kaip iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, minia stūmė policijos pareigūnus, ten buvo girdėti dūžtančių stiklų garsai, sproginėjančios kurtinamosios granatos. Pats miesto administracijos pastatas skendėjo dūmuose. Pasak korespondento, dviem policininkams nepavyko pabėgti nuo juos spaudžiančios minios. Jie buvo pargriauti ir mušami.
Tačiau minioje buvo žmonių, kurie bandė stabdyti smurtavimą prieš pareigūnus. Pranešama apie šūvių garsus. Protestuotojai įsiveržė į administracijos pastatą. Policija panaudojo kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas prieš kelis tūkstančius protestuotojų, tačiau tai nesutrukdė jiems patekti į pastatą, sakė naujienų agentūros APF korespondentas. AFP korespondentas sakė, kad vaizdai Almatoje buvo chaotiški, panašu, kad buvo paleistos ašarinės dujos.
Tuo metu Almatos miesto visuomenės sveikatos apsaugos valdyba trečiadienį pranešė, kad į miesto gydymo įstaigas kreipėsi 190 žmonių, sužeistų per masinius protestus. „Į gydymo įstaigas kreipėsi 190 žmonių, iš jų 150 atvežė greitoji pagalba, o 40 atvyko savarankiškai. Iš viso hospitalizuota 40 žmonių. Septyni nukentėjusieji gydomi reanimacijoje, tarp jų keturi policijos darbuotojai“, – nurodoma pranešime.
„Tarp nukentėjusiųjų 137 yra policijos pareigūnai ir 53 civiliai“, – nurodoma pranešime. Mitingai prieš dujų kainų kilimą prasidėjo sekmadienį Žanaozene, esančiame naftos turtingame vakariniame Mangystau regione, ir peraugo į protestus visoje šalyje.
Atleido ministrų kabinetą
Kazachstano prezidentas trečiadienį atleido šios Vidurinės Azijos šalies kabinetą, kad užkirstų kelią precedento neturintiems neramumams visoje šalyje, kilusiems dėl išaugusių energijos kainų. Prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas trečiadienį įvedė nepaprastąją padėtį didžiausiame Almatos mieste, finansų sostinėje, ir vakarinėje Mangystau srityje po protestų, kai tūkstančiai žmonių išėjo į gatves ir pareikalavo vyriausybės atsistatydinimo.
Trečiadienio rytą prezidento svetainėje paskelbtame atskirame įsakyme teigiama, kad K. Ž. Tokajevas priėmė ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamo kabineto atsistatydinimą.
Ministro pirmininko pavaduotojas Alikhanas Smailovas laikinai eis ministro pirmininko pareigas, kol bus suformuotas naujas kabinetas, teigiama įsakyme. Pietrytiniame Almatos mieste nuo vėlyvo antradienio siautė chaosas, policija paleido ašarines dujas ir garsines granatas, kad numalšintų neramumus, prasidėjusius šalies vakaruose dėl suskystintųjų degalų kainų šuolio.
Nepaprastoji padėtis Almatoje ir Mangystau galioja nuo sausio 5 d. iki sausio 19 d., pranešė prezidento svetainė. Abiejose teritorijose nuo 23.00 iki 7.00 val. galios ir naktinė komendanto valanda, judėjimas į miestus ir iš jų bus ribojamas pagal įsakymus.
Keliomis valandomis anksčiau K. Ž. Tokajevas ragino grįžti į ramybę vaizdo įraše, kurį feisbuke paskelbė jo spaudos sekretorius Berikas Uali. AFP žurnalistas Almatoje matė, kaip policija laidė garsines granatas ir ašarines dujas į netvarkingą daugiau nei 5 tūkst. žmonių minią, kuri vis didėjo protestuotojams žygiuojant centrinėmis gatvėmis ir šaukiant antivyriausybinius šūkius bei protarpiais puldinėjant transporto priemones.
Protestuotojai šaukė: „Seni, pasitrauk“ – užuomina į vis dar galingą K. Ž. Tokajevo pirmtaką ir mentorių Nursultaną Nazarbajevą. Pasirodžius policijai kilo susirėmimai su demonstrantais. Taip pat trečiadienį K. Ž. Tokajevas paskyrė naują Nacionalinio saugumo komiteto vadovo pavaduotoją, kuris pakeitė N. Nazarbajevo sūnėną Samatą Abišą. „Messenger“ programėlės „Telegram“, „Signal“ ir „WhatsApp“ šioje Vidurinės Azijos šalyje trečiadienį buvo neprieinamos, o dvi nepriklausomos žiniasklaidos svetainės, pranešusios apie protestus, buvo užblokuotos.
Nuo sekmadienio 19 mln. gyventojų turinčios respublikos miestuose, įskaitant Žanaozeną, buvo rengiami mažesni mitingai. Pradinė neramumų priežastis buvo suskystintųjų degalų kainų šuolis angliavandenilių turtingoje Mangystau srityje, tačiau vyriausybės žingsnis sumažinti kainas, kaip reikalavo protestuotojai, jų nenuramino. Nepriklausomos žiniasklaidos pranešimai rodo, kad K. Ž. Tokajevo paskelbta nauja 50 tengių (11 JAV centų) už litrą kaina, sumažinta nuo 120 tengių metų pradžioje, nesusilpnino mitingų Žanaozene ir Mangystau sostinėje Aktau, demonstrantai kėlė naujus reikalavimus.
Antradienį socialinėje žiniasklaidoje pasidalijus filmuota medžiaga iš Aktau matyti, kaip policija apsupo per naktį miesto centre stovyklavusius tūkstančius protestuotojų. Dauguma jų iki trečiadienio buvo išsklaidyti iš miesto centro, pranešė valstybinis transliuotojas „Khabar“.
K. Ž. Tokajevas pradėjo eiti pareigas 2019 m., jį įpėdiniu pasirinko artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas N. Nazarbajevas. Tačiau 81-erių N. Nazarbajevas, valdęs Kazachstaną nuo 1989 m., išlaiko šalies kontrolę būdamas Saugumo tarybos pirmininku ir „Tautos lyderiu“ – tai konstitucinis vaidmuo, suteikiantis jam unikalių politikos formavimo privilegijų ir imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.
Spontaniški, nesankcionuoti protestai yra neteisėti, nepaisant 2020 m. priimto įstatymo, kuris sušvelnino kai kuriuos susirinkimų laisvės apribojimus šioje autoritarinėje valstybėje.