Invazinio šliužo ilgis yra iki 7 centimetrų. Vaizdas – egzotiškas. Todėl esama žmonių, kurie tokį šliužą neša kitiems rodyti.
„Atsineša indelyje jį ir klausia – kas čia per gyvūnas“, – LNK pasakojo viena Panevėžio turgaus prekeivė.
Nors šliužų prisiveisė masiškai, užsinorėjus jų nepamatysi. Šių padarų laikas – rytą, po lietaus arba vakare, ypač, kai yra drėgna. Bet jeigu per dieną pliaupia lietus, šliužai sutinkami ir miesto takuose.
Šliužai eina per kaimynus, griaužia daržus, gėlynus, todėl suvažiuoja ir į miesto turgų.
„Čia visur jie šliaužioja, sprindžio didumo“, – kalbėjo kita prekeivė.
Prekeiviai ginasi, kad šliužus akylai išrenkantys, bet tam pabaigos nėra.
„Atrodo, kad agurkus skini ir jų nėra. Bet atsidarai maišą ir sėdi šliužas. Užauga gal jie labai greitai“, – teigė kitas prekeivis.
Daržininkai purto maišus, o gėlininkai – vazonus, tikrina kiekvieną.
„Jis atšliaužė nežinia iš kur, net negaliu iškabinti“, – LNK sakė gėlininkė Saulė, bandydama šliužą nukrapštyti nuo vazono dugno.
Šliužams taip pat gera gyventi komposto dėžėse ir ypač plačiai apžėlusiose, apleistose teritorijose. Iš kurių keliauja į privačius ir tvarkingus sklypus. Savivaldybė pripažįsta, kad ne visas šliužų veisyklas žino, bet dabar savininkus būtinai informuos krūmynus nusirauti.
„Konkrečiai mes kontroliuojame švaros ir tvarkos taisykles, ten apie invazinius gyvūnus pasakyta nėra nieko. Manau, kad jeigu paaiškėtų, kad tokie yra, mes pasidalintume ta informacija su atsakingomis institucijomis“, – LNK sakė Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojas Aušrys Valkūnas.
„Privačiose valdose yra paprasčiau juos rinkti įvairiomis gaudyklėmis, taip yra paprasčiau. Miesto teritorijose juos naikinti, purkšti visokiais herbicidais negalima. Nes tai yra viešoji erdvė – žmonės vedžioja gyvūnus, gyvūnai gali apsinuodyti. Taip būtų užterštas dirvožemis, gruntas, upė“, – LNK sakė ekologė Rūta Taučikienė.
Todėl dalis panevėžiečių iš savo daržų rytą, vakarą renka gyvius, deda juos į kibirus su druska ir taip marina.
Iš ne savo teritorijų, pritrūkę kantrybės ir dėl akių nupurškia acto mišiniu.
Gindamiesi nuo priešų šliužai gausiai paleidžia gleives, bet greitai jie atsigauna – tokia kova bevaisė.
Anot gamtininkų, gal su įvežtinėmis gėlėmis ar sodinukais į Lietuvą patekę invaziniai gyviai čia rado patogią emigraciją ir nesitrauks.
„Ten Ispanijoje, pietų Portugalijoje, Prancūzijoje būna didžiulės sausros. Sausros periodu jie visi sulenda, nesidaugina – sėdi ir laukia, jiems nepatogu. Ir tas masinis jų plitimas jau yra sustabdomas. Pas mus vasaros yra pakankamai drėgnos“, – LNK sakė gamtininkas Antanas Slučka.
Kadangi šliužų natūralių priešų kaip varlių, ežių ir kai kurių paukščių pakankamai nėra. Anot gamtos žinovo, reikia protingai elgtis žmogui.
„Vienintelis dalykas – rinkimas ir naikinimas, jis pats efektyviausias. Ir niekas jo nepakeis“, – sakė A. Slučka.
Kol kas Lietuvoje nesvarstoma, kaip, pavyzdžiui, Norvegijoje, skelbti invazinių šliužų naikinimo dienos, kai vienu metu kooperuojasi kaimynai, bendruomenės.
Tačiau Aplinkos ministerija sujudo – ragina savivaldybes skirti pinigų invaziniams gyviams naikinti, arba pasitvirtinti savo taisykles dėl jų kontrolės ir naikinimo.
Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui Raseinių, jau skyrė finansavimą šliužų populiacijai mažinti. Prievolės gyventojams kol kas nėra.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: