„Ukrainiečiai Lietuvoje gyvena jau ne pirmus metus, jie atsivežė savo patirtį, žinias ir norą dirbti Lietuvoje. Žinome, kad vienas svarbiausių aspektų jiems – tai finansinis stabilumas, o kartu ir ilgalaikis darbas. Ukrainiečių įdarbinimo procentas Lietuvoje yra pakankamai aukštas, tačiau yra nemažai žmonių, kurie negali įsidarbinti pagal savo specialybę, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero ar jiems netinka samdomo darbo grafikas dėl turimų įsipareigojimų. Todėl svarbu skatinti ir savarankišką darbą, kur žmonės gali patys sau sukurti darbo vietą. Ukrainietės, atvykusios į Lietuvą, įrodė, kad gavus finansinę paskatą bei žinių, galima įgyvendinti pačias įvairiausias idėjas. Labai svarbu, kad jos mato perspektyvas ir nori pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo tautiečiais“, – kalba IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
Viktoriia Ponomarenko, mikrobiologė, veterinarijos gydytoja, atvyko į Lietuvą vos prasidėjus karui. Ji atvyko į Lietuvą kartu su 15 mečiu sūnumi iš Irpenės, į kuprinę įsidėjusi tik katę. Bučoje, žengiant okupantams, ji prarado du sūnėnus, kurie važiavo automobiliu, dėl šios tragedijos jai stipriai sustreikavo sveikata. „Lietuvoje teko viską pradėti nuo pradžių – nežinoma šalis, nepažįstami žmonės, nebuvo iš ko tikėtis pagalbos. Ukrainoje dirbau laboratorijos vadove, kuri kontroliavo maisto produktų kokybę, tad apie maisto kokybę žinau absoliučiai viską. O Lietuvoje supratau, kad reikia kažko imtis, trūko pinigų, reikėjo apmokėti gydymą. Negalėjau dirbti pagal profesiją dėl kalbos barjero, tad nusprendžiau, kad reikia save išbandyti kitoje srityje ir pradėjau gaminti varškėtukus“, – pasakoja Viktoriia.
Anot jos, gana greitai pavyko suburti klientų ratą ir pradėti individualią veiklą šaldytų maisto produktų gamybos srityje. „Gyvenimas pradėjo stoti į vėžes. Be abejo, po tokių išgyvenimų nėra lengva, pavyzdžiui, iki šiol negaliu girdėti ar kalbėti kitomis kalbomis nei mano gimtoji, bet po dvejų metų jau galiu kalbėti apie labai sudėtingas netektis, anksčiau nebūtų pavykę, dabar suprantu, kad svarbiausia, kad esu gyva aš ir mano artimieji, nors sūnus grįžo atgal į Ukrainą, jam svarbi šalies nepriklausomybė“, – kalba moteris. Gavusi IOM Lietuva verslo grantą Viktoriia nusipirko papildomą įrangą, reikalingą maisto gamybai: virtuvės kombainą, šaldymo kamerą. Šiandien ji kupina vilčių ir naujų idėjų, kaip plėsti savo verslą ir kurti naujas darbo vietas ne tik sau, bet ir kitoms ukrainietėms, esančioms Lietuvoje.
Kita granto gavėja nusprendė tęsti Lietuvoje psichologės praktiką. Olha Ishutinova atvyko iš Charkivo. Ukrainoje ji dirbo su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų. Atvykusi į Lietuvą su savo trimis vaikais, ji nusprendė įkurti savo psichologės kabinetą. „Prasidėjus karui pirmuosius pusę metų praleidome Suomijoje, o po to vis dėlto nusprendėme atvykti į Lietuvą. Čia gyvenimas panašesnis į tą, kurį turėjome Ukrainoje, mažesnis kalbinis barjeras“, – pasakoja Olha. Gavusi grantą, finansinę paramą ji skyrė kabineto įrengimui. „Norėjosi sukurti jaukią aplinką, kur vaikai gerai jaustųsi, juk tai labai svarbu, ypač psichologinėse konsultacijose“, – kalba Ishutinova. Į jos kabinetą Verkių g. ateina vaikai, turintys įvairių sutrikimų, o ji stengiasi padėti jiems įgauti daugiau savarankiškumo.
Yevheniia, panašiai kaip ir Olha, į Lietuvą atvyko su trimis vaikais ir, kaip pati sako, nebuvo iš ko laukti pagalbos, žinojo, kad jai pačiai reikės kurti gyvenimą iš naujo. Ukrainoje ji dirbo pedagoge mokykloje, kur organizuodavo vaikų spektaklius ir kitus mokyklos renginius. Moteris gyveno Čerkasovo regione, o jos kelionė iš karo truko 38 valandas. Atvykusi į Vilnių ir įsikūrusi ji pradėjo pinti afrikietiškas kasytes iš pradžių pažįstamiems, kurie susidomėjo jos gebėjimais, po to po truputį susidarė klientų ratas. „Pyniau kasytes namuose – tai buvo mano hobis, bet pradėjo trūkti vietos, nes pažįstami pasakojo apie mane savo pažįstamiems ir norinčių buvo vis daugiau, tad sudalyvavusi IOM Lietuva verslumo mokymuose ir gavusi grantą išsinuomavau patalpas Spaudos rūmų pastate, nusipirkau reikalingos įrangos ir štai – turiu savo mini studiją, kurioje kviečiu visus apsilankyti, ypač dabar, vasarą: afrikietiškos kasytės – tai puiki šukuosena tiek mergaitėms, tiek moterims“, – sako Yevheniia Piddubna. Anot moters, padaryti vieną šukuoseną užtrunka 4–5 valandas, tačiau tai labai patogu, nes ji gali išsilaikyti ir kelis mėnesius. Moteris labai džiaugiasi, kad pavyko įgyvendinti savo idėją ir svetimoje šalyje įsikurti.
Svetlana Kolomeiko į Lietuvą atvyko iš Mariupolio. Jos vyras žuvo, kai į namus pataikė oro sviedinys, ji pati buvo sunkiai sužeista. Į Vilnių ji atvyko ankstyvą 2022 m. gegužės 9 d. rytą, tik su vienu lagaminėliu, kur buvo būtiniausi daiktai. Vėliau į Vilnių atvyko ir jos sūnus, o mama ir sesuo liko Ukrainoje. Dėl sveikatos moteris negalėjo dirbti, bet artėjant šventėms, norėjo atsidėkoti savanoriams, kurie jai padėjo pirmosiomis dienomis Vilniuje. „Artėjo šventės ir norėjau nudžiuginti tuos žmones, kurie man padarė daug gero, todėl pradėjau gaminti puokštes iš saldainių ir nors tai prasidėjo kaip hobis, išaugo į kai ką daugiau. Nuo puokščių perėjau prie zefyrų – tai savotiška naujovė. Namuose gaminu įvairių skonių zefyrus, o gražiai įpakuoti jie puikiai tinka kaip dovana. Džiaugiuosi, kad laimingus galiu padaryti net du žmones: tą, kuris perka, ir tą, kuris bus apdovanotas – tai labai skatina tobulėti“, – kalba Svetlana. Ji pasakoja, kad pradėjusi gaminti zefyrus, susidūrė su kai kurių komponentų, reikalingų zefyrų gamybai, trūkumu, tad juos stengiasi pirkti Ukrainoje ir taip palaikyti gamintojus. Ji kupina idėjų ir naujų minčių, kaip tobulinti savo gaminamus produktus ir toliau plėsti klientų ratą.
IOM Lietuva skyrė iki 3000 eurų paramos, už kurią pagal verslo planą galima buvo įsigyti būtiniausios įrangos, prekių, paslaugų, skirtų verslo pradžiai ar jo vystymui. Taip pat buvo organizuojami verslumo mokymai bei individualios verslo mentorystės sesijos, kurios padėjo dalyviams pasirengti verslo planus ir sudėlioti aiškias verslo kryptis. „Didžioji dalis pateikusiųjų paraiškas buvo iš Vilniaus, tačiau programoje taip pat dalyvavo ukrainiečiai, gyvenantys Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Apie 40 proc. paramos gavėjų buvo tie žmonės, kurie jau turėjo verslo patirties Ukrainoje, o kiek daugiau nei pusė – apie 60 proc. – moterų nurodė, kad jos pradėjo naują verslą. Mūsų tikslas buvo padėti žengti pirmuosius žingsnius skatinti savarankišką užimtumą ir pirmieji rezultatai – sėkmingi“, – teigia E. Bingelis.
Šią pagalbos priemonę ukrainiečiams finansuoja Jungtinių Amerikos Valstijų Gyventojų, pabėgėlių ir migracijos biuras (PRM).
Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 87 tūkst. ukrainiečių.
