M. Fallono komentarai pasirodė likus dienai iki NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje, Rusijai toliau tęsiant karinį įsikišimą į Sirijos konfliktą. JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris ketina apsilankyti Londone, kur penktadienį, spalio 9 dieną, su M. Fallonu aptars situaciją Sirijoje.
„Mes prašysime NATO narių padidinti spaudimą Rusijai, kad ši panaudotų savo įtaką Assado režimui sustabdyti, baigti civilių bombardavimą“, – sakė M. Fallonas.
Jungtinės Karalystes gynybos sekretorius pareiškė, kad NATO ir toliau turi spausti Rusiją dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje. NATO susitikime M. Fallonas praneš, kad Jungtinė Karalystė reguliariam buvimui Baltijos šalyse dislokuos kuopos dydžio vienetus, apie 100 karių. Tai daroma įgyvendinant JAV ir Vokietijos iniciatyvą, pratybų tikslais bei siekiant nuraminti. Didžioji Britanija taip pat dislokuos 25 kariškius Ukrainoje, tuo siekiama sustiprinti šios šalies karinių pajėgų mokymus, sakė jis.
„Mes turime reaguoti į tai, kaip Rusija išbando rytinį NATO sparną, patvaresniu karių ir resursų dislokavimu palei rytinį sparną“, – pareiškė M. Fallonas.
Karių dislokavimas Baltijos šalyse bus neterminuotas ir vyks rotacijos principu. Tai leis JAV, Didžiajai Britanijai ir Vokietijai išvengti kaltinimų, kad šios šalys pažeidžia su Maskva pasibaigus šaltajam karui pasirašytus susitarimus dėl nuolatinių pajėgų dislokavimo buvusio Rytų bloko šalyse, rašo ft.com.
Šaltinis iš gynybos sekretoriaus aplinkos teigia, kad M. Fallonas Briuselyje ketina pasakyti, kad Didžioji Britanija „yra įsipareigojusi remti demokratinių šalių Rytų Europoje suverenitetą“.
„Mes jau dislokuojame Karališkųjų oro pajėgų naikintuvus Baltijos šalyse ir tiekiame esminius mokymus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – planuoja sakyti M. Fallonas.
Beveik niekas neabejoja, kad šis žingsnis pakurstys Maskvos įniršį. Rusija jau seniai kaltina NATO brovimusi į savo įtakos zoną ir mėginimu militarizuoti palei savo sieną esančias teritorijas. Nors Didžioji Britanija Baltijos valstybėse dislokuos tik kuopos dydžio pajėgas, tačiau tai byloja apie pokyčius šios valstybės požiūryje.
Ankstesnis Jungtinės Karalystės parlamentas laikėsi nuomonės, kad būtina sumažinti užsienyje dislokuotų karių skaičių. Be kariuomenės mažinimo nuo 102 tūkstančių iki 80 tūkstančių – tai mažiausia kariuomenė nuo Napoleono karų – vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti nuolatines šalies bazes Vokietijoje ir sugrąžinti namo apie 20 tūkstančių britų karių.
Kalbant apie Sirijos konfliktą, dauguma Rusijos antskrydžių buvo ne prieš „Islamo valstybės“ teroristinę grupuotę, į kurią taikosi JAV ir kelios kitos sąjungininkės, pažymėjo jis ir pridūrė, kad Rusijos karinio aktyvumo augimas šioje šalyje yra „pavojingas“.
„Atrodo, kad Rusijos dislokavimas yra didelio masto, – kalbėjo M. Fallonas. – Mes pasimokėme iš Ukrainos, kad vis sunkiau atskirti, kas ten patarinėja, kas ten apmoko, ir kas ten kovoja“.
Gynybos ministras patikino, kad Rusijos naikintuvams pastaruoju metu pažeidus Turkijos oro erdvę, Didžioji Britanija yra pasirengusi padėti šiai NATO narei. M. Fallonas pridūrė, kad tai buvo „sąmoningas“ mėginimas išbandyti Turkijos oro gynybą. Maskvos teigimu, bet koks įsibrovimas į svetimą oro erdvę buvo atsitiktinis.