Antradienį posėdžiaujantis Seimas spręs dėl pataisų, kuriomis siekiama įteisinti neribotas akcinių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų kadencijas.
Iniciatyvia neberiboti vadovų kadencijų gimė daugiausia Seimo konservatorių gretose, tačiau ne visi bendražygiai ir partneriai koalicijoje ją palaiko, paramos nereiškia ir prezidentas.
„Prezidentas atkreipia dėmesį, kad valstybės ar savivaldybių įmonių valdymo skaidrumo užtikrinimas yra tebesitęsiantis procesas ir jis turi toliau vykti stiprinant nepriklausomas ir profesionalias įmonių valdybas, o atsisakyti įmonių ir bendrovių vadovų kadencijų apribojimo yra vis dar per anksti“, – šalies vadovo komentarą Delfi perdavė jo patarėjas Komunikacijos grupėje Ridas Jasiulionis.
„Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų dviejų kadencijų iš eilės skyrimo apribojimas, siekiant šių įmonių veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo, buvo nustatytas 2017 m. Būtina atlikti ex post vertinimą, kiek galiojantis įstatymas nulėmė teigiamų pokyčių, įskaitant skaidresnę įmonių veiklą, nepotizmo mažinimą. Tik tokio vertinimo pagrindu galima įrodymais grįsti poreikį keisti vadovų kadencijos tvarką.
Neatlikus tokio vertinimo nėra pagrindo manyti, kad vadovų kadencijų neribojimas būtų efektyvus ir nesukurtų rizikų įmonių valdymo skaidrumo užtikrinimui“, – pažymima atsakyme.
Pasak prezidento, „reforminiai įmonių valdysenos pokyčiai negali būti paremti tuo, kad vienai ar kitai valstybės ar savivaldybės įmonei sudėtinga pritraukti į atrankas kvalifikuotų kandidatų į vadovus“.
„Įstatymo pakeitimo iniciatoriai taip pat nepagrindžia teiginio, jog siūlymas padėtų įmonių vadovams motyvuotai siekti jiems antrojoje kadencijoje iškeltų veiklos uždavinių.
Skirtingos įmonių valdymo problemos turi būti sprendžiamos skirtingomis taikliomis priemonėmis. O vadovų kadencijų apribojimo atsisakymas šiais atvejais nebūtų jokia panacėja“, – komentavo prezidentūra.
Šiuo metu vadovai pareigas gali eiti ne daugiau 10 metų
Seime priėmus pasiūlytas pataisas, bendrovių vadovai pareigas galėtų eiti neribotą kadencijų skaičių, o vienas vadovavimo laikotarpis tęstųsi penkerius metus.
Sprendimą dėl esamo vadovo tinkamumo ir galimybių dirbti toliau priimtų bendrovės valdyba, stebėtojų taryba arba akcininkų susirinkimas, būtų vertinama, ar įmonė pasiekia veiklos tikslus.
Šiuo metu akcinių (kurių daugiau kaip pusė akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei), valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovai pareigas gali eiti 10 metų, tai yra ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.
Praėjusių metų spalį Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos registravo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti šių ribojimų.
Pataisas inicijavo Seimo konservatorius Antanas Čepononis, taip pat pasirašė ir kiti konservatorių frakcijos nariai Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Juozas Baublys, Seimo „valstietis“ Juozas Varžgalys ir Seimo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Palankią išvadą pataisoms patvirtino Vyriausybė, taip pat – Seimo Ekonomikos komitetas.
Pataisų šalininkų įsitikinimu, atsisakius akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų skaičiaus ribojimo, esantys vadovai ir toliau tęstų esamus darbus, tai turėtų mažiau neigiamos įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams, vadovo pareigos būtų labiau patrauklios naujiems kandidatams.
Be to, pasak jų, atsisakyti nuostatų, ribojančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičių, Lietuvai rekomendavo EBPO.
Pastabos iš STT
Tačiau už Lietuvos atitiktį organizacijos rekomendacijoms tiek šalies stojimo į EBPO, tiek vėlesnių įvertinimu metu atsakingas EBPO vyresnysis politikos analitikas Danielas Blume’as Delfi patikino, kad „EBPO niekada nerekomendavo Lietuvos Vyriausybei taikyti ribojimų valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijoms“.
Pataisų oponentų įsitikinimu, siūlomiems pakeitimams Lietuva dar nepribrendusi, nes savivaldybių ir valstybinėse įmonėse vis dar gajos nepotizmo, partinių paskyrimų praktikos.
Taip pat keliamos versijos, kad pakeitimai naudingi konservatoriams, kurie, nuogąstaudami dėl būsimų rinkimų rezultatų, siekia išlaikyti įtaką valstybiniame sektoriuje.
Pastabų pataisoms išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tarnybos vertinimu, noras atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų ribojimo ir atitinkami pakeitimai „gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“.