Iš pirmo žvilgsnio nauja Rusijos antskrydžių ir raketų smūgių ataka galėjo ir turėjo atrodyti įspūdingai, tarsi rusiškojo Holivudo studijoje surežisuotas spektaklis.
Kremliaus išlaikomi kanalai kruopščiai rengė įvairiais rakursais nufilmuotus reportažus iš Rusijos karo laivų, kurie leido raketas ir naikintuvus. Taiklumą turėjo pademonstruoti bepiločių orlaivių nufilmuoti antskrydžių vaizdai, kuriuose užfiksuotos taikiniams smogiančios raketos.
O šiuos vaizdus palydėjo oficialaus susitikimo Kremliuje iškarpos, kur Vladimirui Putinui ataskaitą apie antskrydžius prieš kameras išklojo gynybos ministras Sergejus Šoigu.
„Šiandien 10 val. 30 min. ir 11 val. (9 val. 30 min. ir 10 val. Lietuvos laiku) mes pradėjome didelę operaciją, (kurios tikslas) – sukelti masinės ugnies žalą „Islamo valstybės“ ir „Al Nusra Front“ pozicijoms Idlibo ir Homso provincijose“, – dar antradienį sakė S. Šoigu.
„Pirmą kartą per mūsų karinio jūrų laivyno istoriją „Admiral Kuznecov“ pradėjo dalyvauti kovos veiksmuose“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie lėktuvus galinti gabenti ir leisti kreiserį, Rusijos laivyno flagmaną „Admiral Kuznecov“, kurio kelionė iš Severomorsko į Viduržemio jūrą prie pat Sirijos krantų kėlė milžinišką Vakarų žiniasklaidos dėmesį.
Būtent dėmesio savo karinei operacijai ir troško Kremlius. Dar nuo liepos mėnesio reklamuota lėktuvnešiu vadinamo kreiserio „Admiral Kuznecov“ kelionė į Viduržemio jūrą ir prisijungimas prie kovos veiksmų sukėlė norimą poveikį: net jei kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės šaipėsi iš tamsiais dūmais apgaubto „Admiral Kuznecov“, kalbos apie Rusijos karinę galią užvaldė eterį.
Ir tik nedaugelis atkreipė dėmesį, kad tikrasis Rusijos karo laivų poveikis – minimalus, palyginus su sukeltu triukšmu. O jei poveikis bei triukšmas ir gautas dėmesys savaime nėra didelės ir brangios Rusijos karinės kampanijos tikslas, tai ko tuomet iš tikrųjų siekė ir ką galiausiai pasiekė Rusija?
Lėktuvnešis – tik karinės galios iliuzija
Norint įrodyti savo galios pranašumą kartais užtenka sudaryti įspūdį, kad esi didesnis, stipresnis, grėsmingesnis, nei iš tikrųjų. Regis, tokiu gamtoje pastebimu dėsniu vadovaujasi Maskva, reklamuodama „Admiral Kuznecov“ vadovaujamos flotilės veiksmus.
Propagandinių rusų televizijų reportažais iš „Admiral Kuznecov“ ir kitų laivų siekta vieno tikslo: parodyti Rusijos karinę galią, kuri iki šiol taip masiškai nebuvo naudota, o dabar visi pinigai sukišti į nesyk modernizuotą ir techninių problemų kamuojamą laivyno flagmaną atsipirko.
Prieš 12 metų Rusijos valstybinio kanalo žurnalistas kelias paras svečiavosi „Admiral Kuznecov“ ir parengė romantika dvelkiantį reportažą apie nepagražintą laivo įgulos gyvenimą.
Vargu ar daug ką sužavėjo niūrus vaizdas iš rūdžių ėdamo laivo, kuriame įgula dirba itin sunkiomis sąlygomis, valgo tą patį, neskanų maistą, o net elitiniai pilotai tenkinasi kukliomis patalpomis, kur dalijasi spirale kaitinti vandeniui arbatai. Daugiau tokių realistiškų eksperimentų Rusijos laivynas nebeleido, o šiomis dienomis rodo tik paradinę „Admiral Kuznecov“ pusę: lėktuvnešiu vadinamo laivo denį, nuo kurio kylą neva teroristus bombarduoti pasiruošę naikintuvai.
Iš tikrųjų net reportažuose matyti, jog kylantys naikintuvai Su-33 ir Mig-29K yra arba iš viso neginkluoti, arba gabena tik „oras-oras“ tipo raketas R-27 ir R-73, skirtas kovai su priešininko orlaiviais. Kadangi „Islamo valstybė“ ir „Al Nusra Front“ neturi savo aviacijos, sunku paaiškinti, kokią reikšmingą žalą grupuotėms gali padaryti Rusijos lėktuvnešio aviacija.
Rusijos laivyno flotilė Viduržemio jūroje šią savaitę išplatino perspėjimą civiliniams lėktuvams nesiartinti tam tikroje zonoje, nes bus vykdomos naikintuvų pratybos ir mokomieji šaudymai. Be to, keli naikintuvai Su-33 į „Admiral Kuznecov“ grįžo be raketų.
Tiesa, viename kadre užfiksuota, jog prie Su-33 ruošiamasi pritvirtinti bombą FAB-500. Tačiau nuo lėktuvnešio kylantis Su-33 gali pakelti tik dvi tokias 500 kg sveriančias laisvakrites bombas, kurios taiklumu nepasižymi, o ir pats naikintuvas nėra ypač pritaikytas atakuoti antžeminius taikinius.
Kiek labiau tokioms operacijoms yra tinkami laivynui specialiai pritaikyti Mig-29K ir Mig-29KUB. Tačiau „Admiral Kuznecov“ tokių naikintuvų turėjo tik keturis, o praėjusį sekmadienį vienas jų sudužo netoli lėktuvnešio.
Net palankiomis oro sąlygomis, dienos metu naikintuvų pakilimo ir nusileidimo iš lėktuvnešio operacijos yra itin pavojingos ir pilotai privalo būti ypač gerai paruošti.
Tuo tarpu pripažįstama, kad Mig-29K pilotams trūksta įgūdžių, o jų naujus naikintuvus kamuoja techninės problemos. Pavyzdžiui, tokius rusiškus naikintuvus įsigijęs Indijos laivynas nėra jais patenkintas, nes Mig-29K pasirengimo operacijoms lygis, skirtingais duomenimis, nesiekia 25 proc.
Be to, skirtingai nei panašaus dydžio JAV lėktuvnešiai, kurie turi iki 90 daugiafunkcinių orlaivių,„Admiral Kuznecov“ gabena tik kelias dešimtis orlaivių, didžioji dalis jų – sraigtasparniai, skirti kovai su povandeniniais laivais, gelbėjimo paieškos darbams ar krovinių gabenimui.
Tad parodomieji ar žvalgomieji denio aviacijos skrydžiai didelės įtakos Rusijos bombardavimo kampanijai neturi – pagrindinį darbą atlieka Sirijoje Hmeimino bazėje dislokuoti atakos lėktuvai – 12 Su-24, keturi Su-34 bei dar aštuoni naikintuvai – pastarieji, kaip ir Su-33 nėra pritaikyti antžeminių taikinių atakavimui.
Raketų paleidimai – perspėjimas ir reklama
Realesnė ir grėsmingesnė karinė galia, kuria išties gali pasigirti Rusija – sparnuotosios raketos „Kalibr“. Pirmą sykį šios raketos išbandytos pernai spalį. Tuomet Rusijos Kapsijos jūros laivyno fregatos paleido keliolika raketų „Kalibr“ į taikinius Rakos ir Alepo miestuose Sirijoje.
Vėliau raketų salvės pakartotos iš „Bujan“ klasės korvečių bei „Kilo“ klasės povandeninio laivo, o praėjusį antradienį mažiausiai aštuonios „Kalibr“ paleistos iš Juodsios jūros laivynui priklausančios fregatos „Admiral Grigorovič“, prisijungusios prie „Admiral Kuznecov“ grupės Viduržemio jūroje.
Iš Rusijos bepiločių orlaivių nufilmuoti vaizdai, kaip 2500 km atstumu taikinius naikinti galinčios raketos su 500 kg kovine galvute detonuoja šalia taikinių, taip pat buvo buvo išplatinti. Nors keliuose įrašuose matyti, jog „Kalibr“ nebūtinai yra ypač taiklios – kelios detonavo šalia pastatų, jiems nepadarydamos didesnės žalos.
Vis dėlto pats principas rodyti į taikinius smogiančias raketas yra Rusijos karinių pajėgų ir Kremliaus propagandinių kanalų pamėgtas modelis. Jis nėra unikalus, o nusižiūrėtas iš JAV bei Vakarų šalių, kurios tokius sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ smūgių vaizdus žiūrovams rodė dar prieš 25 metus, Pirmojo Persijos įlankos karo metu. Tikslūs smūgiai į taikinius sudaro švaraus, bekraujo, modernaus karo įvaizdį, tarsi stebėtum kompiuterinį žaidimą.
Tai taip pat yra reklama potencialiems „Kalibr“ pirkėjams – šias raketas yra įsigijusios Alžyras, Kinija, Indija, Vietnamas, o susidomėjimą išreiškė daugiau šalių.
Tai, jog didelio nuotolio ir milžinišką griaunamąją žalą padaryti gebančias „Kalibr“ gali paleisti mažesnės talpos laivai – fregatos ir korvetės, kurios yra „įkandamos“ ir mažesnėms ar ne ypač turtingoms šalims, daro šią raketą patrauklią.
O vienoje ciniškoje „Kalibr“ eksportinės versijos, vadinamos „Klub-S“ arba „Klub-N“ reklamoje rodoma, kad tokias raketas galėtų naudoti net ir teroristinės organizacijos, mat šių raketų paleidimo įrenginius galima užmaskuoti ir paslėpti krovininiuose laivuose.
Su teroristinėmis organizacijomis „Hamas“ bei Hezbollah“ glaudžius santykius palaikančios Rusijos raketos gali tapti geidžiamos tiek šių grupuočių, tiek jas remiančio Irano pirkiniu.
Be to, Vakarų šalims, tarp jų ir Lietuvai, nerimą turėtų kelti vien pats faktas, jog Rusija sėkmingai išbandė ir sparčiai perginkluoja tokiomis raketomis savo mažuosius Baltijos ir Juodosios jūros laivynų laivus – fregatas, korvetes ar tylius „Kilo“ klasės povandeninius laivus.
Dar svarbesne žinia tapo viešas priešlaivinių kompleksų „Bastion“ galimybių pademonstravimas. Ir nors pati žinia, kad šis maždaug 500 km atstumu priešininko laivus naikinti skirtas raketinis kompleksas gali smogti ir antžeminiams taikiniams specialistams nebuvo naujiena, viešas tokio pajėgumo demonstravimas taip pat yra savotiškas signalas.
Į jūros pusę atsukti „Bastion“ kompleksai viršgarsines raketas „Oniks„paleidžia vertikaliai – tad priešininkas negali prognozuoti, ar šios raketos smogs jūroje, ar sausumoje esantiems taikiniams. Tokie kompleksai bus dislokuoti Kaliningrado srityje, kur jau yra „Kalibr“ ginkluoti „Bujan“ klasės laivai.
Signalai JAV, tikintis nuolaidų
Nepaisant visų privalumų ir trūkumų, Rusijos puolimas tokiu metu pradėtas neatsitiktinai. JAV kaip tik baigėsi prezidento rinkimai, kuriuose pergalę šventę Kremliaus itin palaikomas respublikonas Donaldas Trumpas.
Rusijos karinė kampanija Sirijoje atnaujinta tarpuvaldžio laikotarpiu, kai formaliai JAV prezidento pareigas vis dar eina Barackas Obama, o D. Trumpas turėtų prisiekti tik kitų metų sausio 20-ąją.
Savo ruožtu JAV dar antradienį griežtai pasmerkė Rusijos atnaujintą bombardavimų kampaniją Sirijoje ir įspėjo, kad jos aviacija taikėsi į civilinius taikinius – ligonines, o tai pažeidžia tarptautinę teisę. Kremlius tokius pareiškimus ignoravo.
Tad Rusijos galios demonstravimas gali būti laikomas kaip savotiška spaudimo priemonė tiek neryžtinga vadinamai dabartinei, tiek būsimajai JAV administracijai. Ir nors dėl tikrojo būsimosios JAV administracijos požiūrio į Rusiją dar yra nemažai abejonių, Rusija jau leido suprasti, kad iš D. Trumpo tikisi geresnių santykių su Amerika. Tai buvo pažymėta ir D. Trumpo bei V. Putino telefoninio pokalbio metu.
Kremlius be užuolankų iškėlė geresnių santykių sąlygą – JAV bei visa NATO privalo atitraukti savo pajėgumus iš pasienio su Rusija, kitaip sakant iš Baltijos šalių ir Lenkijos.
Pats D. Trumpas, kuris žadėjo geresnius santykius su Rusija bei kritikavo NATO, kaip pasenusią organizaciją, kurioje JAV tenka pernelyg didelis vaidmuo netgi pasėjo abejonių dėl Aljanso narių gynybos, siedamas šį klausimą su finansinių įsipareigojimų vykdymu.
Jis taip pat yra pasisakęs apie galimą koaliciją su Rusija prieš „Islamo valstybę“, tad D. Trumpo pergalės įkvėpta Rusija gali tik dar labiau sustiprinti savo karinius veiksmus Sirijoje ir padėti režimo pajėgoms galiausiai užimti sukilėlių kontroliuojamą Alepo miestą.
Tuo tarpu galimu D. Trumpo pasirinkimu į JAV valstybės sekretoriaus postą vadinamas buvęs Niujorko meras Rudolphas Giuliani, kurio marti yra lietuvė, leido suprasti, kad JAV pajėgumai gali būti ne mažinami, o priešingai – didinami. Tačiau NATO pafrontės valstybės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir vykdyti savo įsipareigojimus.