Išsekusios upės kariškiams grasina katastrofa

Prie Panevėžio marių vietiniai skuba pažiūrėti dar niekada nematyto vaizdo: apie 80 hektarų užimantis telkinys pirmą kartą per trisdešimt metų išseko taip, kad primena didelę balą, o jį maitinantis Nevėžis susitraukė iki vietomis lengvai perbrendamo upeliuko. Kokioje grėsmėje dėl to atsidūrė Pajuostyje dislokuotas Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų batalionas?

Per plauką nuo nelaimės

Prie Panevėžio marių vietiniai skuba pažiūrėti dar nematyto vaizdo – apie 80 ha užimantis telkinys pirmą kartą per trisdešimt metų išseko taip, kad primena didelę, šiukšlių priverstą balą.

Jas maitinantis Nevėžis susitraukė iki vietomis lengvai perbrendamo upeliuko.

Rekordiškai mažas kritulių kiekis ir Panevėžio savivaldybės nerangumas ieškant vos trijų dešimčių tūkstančių litų užtvankos nesandariems skydams sutvarkyti Aukštaitijos sostinės telkiniams grasina ekologine nelaime.

„Vandens lygis nukritęs visuose Aukštaitijos telkiniuose, o blogiausia situacija Panevėžyje. Gamtosauginis debetas dar nepasiektas, bet iki kritinio lygio Panevėžiui nedaug trūksta“, – tvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus specialistė Joana Pumpolovič.

Šiuo metu Panevėžio mariose vandens lygis nukritęs net 1,50 m, tai yra daugiausia per trejetą dešimtmečių.

Išsekus telkiniams, Panevėžio pašonėje, Pajuostyje, dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariams žiemą gresia katastrofa, o gamtosaugininkai perspėja: jei situacija nepagerės iki šalčių, masiškai uždus žuvys.

Baiminasi likti be vandens

Pajuostyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariams ir už jų buitį atsakingiems darbuotojams pastarosiomis dienomis bene aktualiausia – orų prognozė.

Jei Aukštaitijos sostinėje nebus liūčių, kariniam daliniui gresia žiemą likti be vandens.

Batalionui tiekiamas vanduo atiteka vamzdynais, nutiestais dviejų upių – Nevėžio ir į jį įtekančios Juostos – dugnais. Telkiniams nusekus, Juostoje po vandeniu teliko vos porą metrų vamzdyno.

„Iki šiol upės buvo vandeningos ir problemų nesame turėję. Bet jei vandens lygis nepakils, atėjus žiemai vamzdžiai garantuotai užšals ir susprogs, o visas batalionas liks be vandens. Tai būtų tikrai kritinė padėtis“, – teigė Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Panevėžio įgulos aptarnavimo centro Energetikos skyriaus viršininkas Feliksas Vyšniauskas.

Pradėję aiškintis, kas atsitiko Panevėžio vandens telkiniams, dalinio infrastruktūros prižiūrėtojai nustebo, kad į nepavydėtiną padėtį įstūmė ne tik Aukštaitijos sostinę jau porą mėnesių alinanti sausra, bet ir Savivaldybės neveiklumas.

„Ekrano“ užtvankos skydai sugedę ir praleidžia per daug vandens. Jei iki lapkričio, pirmųjų šalčių, nespės sutvarkyti, sulauksime tikros katastrofos. Būtume „uabas“, patys pasirūpintume upę užtvenkti ir išgelbėti vamzdžius. Bet praktiškai tai neįmanoma – pinigų reikia ne tik darbams. Užsinorėjus bet kur upės tvenkti negalima, tam būtinas projektas, be to, tektų skelbti konkursą. Dabar laukiame, ką miestas darys su užtvanka“, – paaiškino F. Vyšniauskas.

Anot jo, kad kariniam daliniui gyvybiškai reikalingi vamzdynai vėl atsidurtų po vandeniu, jo lygį būtina pakelti net porą metrų.

Be lietaus nepadės

Ar gelbėti nusekusias upes, Panevėžio savivaldybės politikai rengiasi dar tik svarstyti spalį vyksiančiame Tarybos posėdyje.

„Ekrano“ užtvankos prižiūrėtojos, Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ vadovas Gintaras Petrauskas teigė pinigų vandenį sulaikantiems skydams tvarkyti prašęs dar vasarą.

Tačiau pavasarinių polaidžių sulaužytiems skydams sutaisyti lėšų miesto ižde tąkart nerasta.

„Mes niekada nesame skydų uždarę iki galo. Visada užtekdavo kritulių. Bet kai vasaros viduryje vandens lygis pradėjo sparčiai kristi, pabandėme uždaryti, tada ir pastebėjome, kad jie nėra sandarūs“, – tvirtino G. Petrauskas.

Situacijai artėjant ties kritine riba Savivaldybė vis dėlto ėmėsi gelbėti ir marias, ir jas maitinantį Nevėžį – pažadėjo duoti pinigų. Nors politikai dar tik spręs dėl lemtingųjų 30 tūkst. litų, anot G. Petrausko, laukti nebegalinti įmonė ėmėsi darbo.

Vis dėlto direktorius nemano, kad net ir maksimaliai nuleisti skydai išgelbėtų telkinius nuo ekologinės nelaimės, o kariškius – nuo ekstremalių sąlygų žiemą likus be vandens. Baiminamasi, kad užtvenkus marias išdžiūtų kitoje užtvankos pusėje tekanti upės dalis.

„Jei gausiai nepalis, niekas nepadės“, – akis į dangų kelia G. Petrauskas.

Jo teigimu, net ilgamečiai įmonės darbuotojai taip nusekusių marių nepamena.

Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės, užtvankos įrenginius tvarkyti numatyta miesto infrastruktūros sąskaita.
Anot direktorės, jau šią savaitę skydai bus nuleisti, tačiau valdininkė abejoja, kad situacija mariose pagerės.

„Vandens laidumas užtvankoje negausus, nėra leidžiamas jo perteklius“, – tvirtino K. Vareikienė.

Kol nėra gausaus lietaus, Savivaldybė Panevėžio marias bando gelbėti bent nuo šiukšlių kalnų.

Panevėžiui skaudžiausia

Dembavos hidrometeorologijos stoties duomenimis, rugpjūtį Panevėžio krašte iškrito perpus mažiau kritulių nei įprasta – 38 ml į kvadratinį metrą, nors daugiametė mėnesio norma 74 ml. Tai yra vietoj maždaug septynių kibirų vandens į kvadratinį metrą per mėnesį prilijo mažiau nei keturi.

Gamta lietaus Panevėžiui gaili ir rugsėjį.

„Šį rudenį lašas į hektarą tenukrito. Nieko nuostabaus, kad Nevėžis sugrįžta į seną savo vagą, kol dar užtvankos nebuvo. Klimatas kaip kurorte – kritulių mažai, oras šiltas, todėl didelį plotą užimančios marios daug vandens išgarino. Pelkėtuose rajonuose susidaro nedideli vietiniai ciklonai ir daugiau palynoja, o Panevėžys – lygumų ir sausumų kraštas – labiausiai pajuto klimato atšilimo pasekmes“, – pažymi stoties viršininkas Rimantas Andrašiūnas.

Žuvis išgelbėjo atvėsęs vanduo

Gamtosaugininkai guodžiasi, kad telkiniai nuseko rudenį. Jei Panevėžio marių ir jas maitinančių upių dugnas būtų atsivėręs vasarą, stipriai kritęs vandens lygis galėjo pakenkti žuvims.

„Kai šiltas vanduo ir sužydi dumbliai, deguonies kiekis gerokai sumažėja. Vasarą žuvys jau būtų apsvaigusios. Dabar tokio pavojaus nėra, žuvis gelbsti nukritusi vandens temperatūra. Bet nelaimės galima sulaukti netolimoje ateityje, jei gausiau nepalijus užšaltų. Tai būtų blogiausia – žuvys pradėtų dusti“, – teigė Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys.

Tačiau, anot jo, nors vandens faunai kol kas didelio pavojaus nėra, tačiau esant mažam gyliui žuvys vis dėlto jaučia savotišką stresą ir maitinasi ne taip aktyviai nei normaliomis sąlygomis.

Panevėžio mariose ir Nevėžyje įprastą vandens lygio normą sugrąžintų, anot L. Budrio, bent kelias dienas trunkantys gausūs krituliai. Kol kas sinoptikų prognozės nusekusių marių besigailintiems panevėžiečiams nėra džiugios.

Jau šiąnakt Panevėžyje prasidėjęs lietus tęsis iki savaitgalio, tačiau, Dembavos hidrometeorologijos stoties duomenimis, lis kasdien, bet negausiai.