Itin pelningai dirbančios farmacijos bendrovės vadovė nusitaikė į valstybės pinigus

Itin sėkmingai veikianti farmacijos bendrovės vadovė bandė pralobti iš valstybės biudžeto – tyrimą atlikę teisėsaugos pareigūnai išsiaiškino, kad dabar jau iš pareigų atleista direktorė Laura S. per koronaviruso pandemijos įkarštį kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos darbo užmokesčiui gavimo. Nors tuo metu bendrovės darbuotojai dirbo mišriu būdu, vadovė nurodė, kad šie yra išleisti į dalines prastovas.

Kad yra dalinėse prastovose ir dirba vos po 3-4 val. per dieną, medikamentais prekiaujančios bendrovės šeši darbuotojai net nenutuokė – tik vėliau, kai jie turėjo išeiti atostogauti, sužinojo apie šią aferą. Ir dėl to net galėjo asmeniškai nukentėti – jiems iš pradžių buvo išmokėti gerokai mažesni atostoginiai, tačiau vėliau darbdavys pasirūpino, kad niekuo dėti darbuotojai gautų tiek, kiek jiems ir priklauso.

Kad darbuotojai yra prastovose, žinojo tik bendrovės direktorės nurodymu dokumentus tvarkiusi buhalterė – per keturis mėnesius į farmacijos bendrovės sąskaitą Užimtumo tarnyba pervedė daugiau kaip 11 tūkstančių eurų.

Išmokas bendrovė, ko gero, būtų gavusi ir kitais mėnesiais, tačiau tuo metu tarp akcininkų kilo nesutarimai, bendrovės direktorė buvo atleista, o į šias pareigas paskirta naujoji vadovė vieną dieną iš finansininkės sulaukė netikėto klausimo – ar ir toliau darbuotojai bus prastovose. Išlindus ylai iš maišo, bendrovės akcininkai iš karto nurodė į valstybės biudžetą grąžinti neteisėtai gautas išmokas, taip pat apie tai pranešė teisėsaugos pareigūnams.

Už tai, kad neteisėtai gavo paramą bei suklastojo dokumentus, dabar jau buvusi farmacijos bendrovės vadovė Laura S. buvo ne tik patraukta baudžiamojon atsakomybėn, bet ir nuteista – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas moteriai skyrė 6 tūkst. Eur baudą.

Daugiau kaip 20 metų farmacijos versle dirbanti Laura S. teisme nepripažino jai pateiktų kaltinimų ir tikino, kad bendrovės akcininkas esą jai kerštauja, nes prieš tai jie buvo pora. O šis akcininkas – taip pat advokatas, anksčiau dirbęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje.

„Jis buvo įmonės advokatas, mes su jo kontora buvome sudarę teisinių paslaugų sutartį, tad normalu, kad aš visą laiką tikėjau tuo, ką jis rekomenduodavo, taip pat klausdavau jo patarimų ir su juo tardavausi, – sakė kaltinamoji. – Kai 2018 m. su advokatu nutraukiau asmeninius santykius, pajutau, kad jis yra linkęs į manipuliacijas ir visišką kontrolę, nepagarbą ir žeminimą, jeigu galima pasakyti, buvo linkęs į„Skaldyk ir valdyk“ elgesį – jis buvo užsiėmęs psichologiniu šantažu, dėl smurto kreipiausi į policiją.“

Moteris tikino, kad taip pat buvo farmacijos bendrovės akcininkė, o bendrovėje pasiliko dirbti tik dėl to, jog buvo subūrusi stiprų kolektyvą, o bendrovė dirbo pelningai.

„Pandemijos metu darbas dažniausiai vyko nuotoliu, jautėsi darbinio tempo sumažėjimas, be to, kraustėmės į naują biurą, tada advokatas man patarė darbuotojus išleisti į dalines prastovas – aš paklausiau jo, kaip teisininko, advokato, pagrindinio įmonės akcininko patarimo, – sakė Laura S. – Dokumentų klastoti neketinau, kai pasirašiau įsakymą dėl darbuotojų išleidimo į dalines prastovas, tuo metu buvo įvestas karantino režimas, todėl buvau įsitikinusi, kad tai yra normalus, geras sprendimas.“

Moteris teigė, kad tuo metu padarė klaidą – savo priimto sprendimo neįformino akcininkų protokolu: „Dabar nekiltų klausimų dėl to, kas ir ką žinojo, kieno iniciatyva tai buvo padaryta.“

Nors šeši darbuotojai buvo išleisti į dalines prastovas, jiems ir toliau buvo mokamas atlyginimas, taip pat ir skiriamos premijos už gerus darbo rezultatus.

Anot buvusios bendrovės vadovės, advokatu dirbantis akcininkas tai žinojo, jam nekilo jokių klausimų dėl subsidijos gavimo, tačiau dabar jos jau yra sugrąžintos Užimtumo tarnybai, valstybė nepatyrė žalos. Be to, ji pabrėžė, kad bendrovė turėjo milijoninę apyvartą, pelnas sudarydavo daugiau kaip pusę milijono eurų, todėl jai, kaip tikrai pelningai veikusios įmonės vadovei, esą nebuvo reikalinga ar būtina 11 tūkst. Eur subsidija.

„Ši suma jokios ženklios įtakos rezultatams neturėjo, tai patvirtino ir pats akcininkas, pažymėjęs, jog „suorganizuota“ subsidija darbo užmokesčiui už darbuotojus kompensuoti įmonei yra nereikšminga ir faktinės naudos neatnešė, nes įmonė dirbo pelningai“, – teigė ji. Ir pridūrė, kad dėl iš valstybės gautų subsidijų asmeniškai jokios naudos negavo.

„Esu įsitikinusi, kad jokio nusikaltimo nepadariau, o man pateiktas kaltinimas yra mano nesutarimų su akcininku pasekmė“, – moteris tikino, jog apie prastovas darbuotojams nepranešė, „nes iki galo nesuprato, kas tai per situacija, kokias pasekmes ji sukelia.“

Tuo metu bendrovės akcininkas neigė tokius kaltinamosios žodžius ir pažymėjo, kad vaistais prekiaujančių bendrovių veikla yra licencijuojama, jos privalo veikti pagal griežtai reglamentuojamus įstatymus, todėl Lauros S. inicijuotas neteisėtas valstybės biudžeto lėšų pasisavinimas sukėlė grėsmę bendrovės reputacijai.

„Kai vasarą darbuotojai pradėjo eiti į kasmetines atostogas, jie pastebėjo paskaičiuotus mažesnius nei priklausytų atostoginius – tada tik iš buhalterės sužinojome, kad jie buvo dalinėse prastovose, nors to nebuvo“, – liudytojas teigė, jog apie bendrovėje paskelbtas dalines prastovas darbuotojai niekada nebuvo informuoti, jie dirbo mišriu būdu, nuotolinį darbą derindami su kontaktiniu.

„Tuo metu darbo krūvis nebuvo sumažėjęs, visi darbuotojai dirbo visą darbo savaitę ir pilną darbo dieną“, – akcininko teigimu, tuometė bendrovės vadovė neteisėtai be pačių darbuotojų žinios, suklastojusi jų dokumentus, išleido juos į dalines prastovas, jų metu darbuotojams buvo vedami suklastoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir jų pagrindu skaičiuojamas darbo užmokestis su prastovomis.

„Laura S., eidama direktorės pareigas, suklastojo bendrovės dokumentus ir apgaule turėdama išskirtinai tik savanaudiškų tikslų įgijo 11 tūkst. 465,81 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, – teisėsaugai nurodė advokatas. – Be to, ji bendrovės grynąjį pelną padidino neteisėtai pasinaudojus ne tik valstybės dotacija, bet ir pateikdama netikslius duomenis apie bendrovės finansinius srautus.“

Baudžiamojoje byloje surinktus duomenis įvertinęs teismas pažymėjo, kad nesurinkta duomenų, patvirtinančių Lauros S. poziciją, jog į dalines prastovas darbuotojus pasiūlė išleisti advokatas.

„Vertinant kaltinamosios parodymus reikėtų suprasti, kad taip ji pasielgė taip pat įtakota advokato, nors kodėl šis turėjo taip elgtis, lieka neaišku, – nuosprendyje nurodė teismas. – Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji apie priimtus savo įsakymus ir tai, kad kaltinime nurodyti bendrovės darbuotojai nuo tam tikros datos yra dalinėse prastovose ir gali dirbti ne visą darbo dieną, neinformavo tai liečiančių darbuotojų, nors juos visus įdarbino, būdama direktore. Kaltinamoji patvirtino, kad karantino laikotarpiu darbas bendrovėje nenutrūko. Toliau buvo tęsiama darbinė veikta, todėl akivaizdu, kad kaltinamoji įvairiais darbiniais klausimais bendravo su jai pavaldžiais darbuotojais, tačiau apie tai, kad jie yra dalinėje prastovoje, o juos į šias prastovas ji išleido pagal akcininko pasiūlymą, niekam nepasakė.“

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas taip pat akcentavo, jog teismui nepriimtini Lauros S. „išvedžiojimai, kad ji nesuprato savo priimtų įsakymų tikrosios prasmės ir galimų atsirasti pasekmių, jog buvo suklaidinta akcininko“, o jos veiksmuose nebuvo ir nėra baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėtyje būtino elemento – tyčios.

„Teismo įsitikinimu, vertinant visus byloje surinktus įrodymus kaltinamoji veikė tikslingai, turėdama tikslą kaip bendrovės vadovė neteisėtai gauti piniginių lėšų bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio subsidijavimui, kas ir buvo padaryta, – pažymėjo teismas. – Tai, kad gauta piniginė išmoka vertinant bendrovės apyvartą ir pelną nebuvo labai reikšminga, ir išaiškėjus, jog darbuotojai prastovose nebuvo, nedelsiant buvo grąžinta kaltinamajai bendrovėje jau nedirbant, nekeičia reikalo esmės ir neduoda pagrindo teismui teigti, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta.“