155 straipsnių
Lietuvos valstybės biudžetas – planas, pagal kurį bus skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir kitų viešojo administravimo subjektų išlaidoms. Valstybės biudžetas, kartu su savivaldybių biudžetais sudaro nacionalinį biudžetą.
Socialinei apsaugai numatyta skirti daugiau nei 11,5 mlrd. eurų (papildomai daugiau nei 1,3 mlrd. eurų, lyginant su 2024 metais). Sveikatos apsaugai atiteks daugiau nei 4,37 mlrd. eurų (papildomai 533 mln. eurų), švietimui – 4,32 mlrd. eurų (papildomai 571 mln. eurų), gynybai – 2,57 mlrd. eurų (papildomai 293 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 944 mln. eurų (papildomai 53 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 909 mln. eurų (papildomai 80 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 678 mln. eurų (papildomai 101 mln. eurų), aplinkos apsaugai 438 mln. eurų (papildomai 36 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2,52 mlrd. eurų (papildomai 141 mln. eurų), ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų (papildomai 42 mln. eurų).
Finansų ministerijos parengtame 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 metais sudarys -3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 43,2 proc. BVP.
Ne, tai ne klaida. 2024 m. gruodžio 19 d. Seimas patvirtino 2027 m. valstybės biudžetą. Žinoma, patvirtino ne tik jį, bet ir 2025 m. bei 2026 m. biudžetus – galima sakyti, viskas patvirtinta trejiems metams į priekį. Kodėl buvo tvirtintas trejų metų biudžetas ir ką tai lems ateityje?
Seimas ketvirtadienį priėmė 2025 metų valstybės biudžetą. Jame numatytas įvairių išmokų ir pensijų augimas, tarp pagrindinių prioritetų – ir finansavimas gynybai. Tiesa, valdantieji pripažino, kad biudžetas visų turimų problemų neišsprendžia, o opozicijos atstovai atkreipė dėmesį, jog nauji valdanti...
Trečiadienį Ministrų kabinetas Seimui pateikė galutinę išvadą dėl parlamentarų siūlymų 2025-2027 metų valstybės biudžeto projektui. Finansų ministerija biudžeto projektui pritarė iš dalies – pagal parlamentarų siūlymus pritarta asignavimų Seimo kanceliarijai ir Teisingumo ministerijai didinimui virš...
Seime planuojant priimti 2025 m. valstybės biudžetą, kuriame numatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimas didėja nuo 72,8 mln. eurų 2024 m. iki 79,6 mln. eurų 2025 m., Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) atkreipia dėmesį į tai, kad kasmet neadekvačiai didėjantis visuomeninio ...
2024 m. pavasarį pasibaigė Europos Sąjungos (ES) teisės aktų, skirtų valstybių biudžetų deficitui ir skolai reguliuoti, peržiūra. Nors ES sutartyse nustatytos 3 proc. deficito ir 60 proc. skolos reikšmės toliau galios, keisis taisyklės, kaip valstybės privalės užtikrinti biudžetų rodiklių atitikimą ...
Partijoms pasirašius naują koalicijos sutartį, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į koalicijoje dalyvaujančias politines jėgas. Sutartyje numatyti tikslai kelia nemažai klausimų: šiame santykinai nedidelės apimties dokumente gausu neaiškių ar net viena kitai prieštaraujančių nuostatų. Pasiūlymai gali sk...
Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad būsimai Vyriausybei reikės peržiūrėti 2025 m. valstybės biudžetą kitų metų pirmajame pusmetyje. Anot jo, šiuo metu suplanuotame biudžeto projekte trūksta lėšų kelių infrastruktūrai, gynybai, sveikatai ir socialinei apsaugai.
Seime svarstant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, prognozuojama, kad planai auginti gyventojų pajamas didins infliaciją, valdžios sektoriaus deficitas viršys 3 proc. ribą ir kils rizika neįgyvendinti planuojamo mokesčių surinkimo, vertina Lietuvos bankas (LB).
Su kitų metų valstybės biudžetu priimami sprendimai turėtų skatinti žmones aktyviai įsitraukti į darbo rinką. Vis dėlto, socialines išmokas kitąmet siūloma kelti labai sparčiai, net 26 proc. Turint galvoje tai, kad prognozuojama 2,5 proc. metinė infliacija, išmokų augimas ją viršytų 10 kartų.
Kitų metų Vyriausybės suplanuotame biudžeto projekte numatytas 3 proc. valstybės biudžeto deficitas, o tokį patį planą turi ir į sudėtingą ekonominę situaciją įklimpusi Estija. Ekonomistai tikina, kad toks pasirinktas Lietuvos kelias – itin pavojingas, mat jeigu ekonomika neaugs tiek, kiek planuota,...
2025 m. planuojamas deficitas neatitinka perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės keliamų reikalavimų ir Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės netaikymo 2025 m. kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui, teigia Valstybės kontrolė (VK).
Kol kas tauta vis dar su pasimėgavimu laukia kaip bus išdalintos ministerijos, Seimo nario padėjėjų ir kiti atsakingi valdžios postai. Tačiau ne už kalnų ir naujas etapas – naujos Vyriausybės darbo pradžia ir deklaruotų siekių įgyvendinimas.
Apetitas auga bevalgant, ir dar kaip. 2020 m. gynybos biudžetas buvo 1030,1 mln. eurų. Vyriausybė ateinančiais metais siūlo skirti 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 2,5 mlrd. eurų. Šuolis milžiniškas ir sunkiai pateisinamas.
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija – mes vis didiname atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, tačiau iš jų nereikalaujame efektyvumo.
Seimo Ekonomikos komitetas siūlo 2025-2027 m. valstybės biudžete numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą keliams kitais metais. Nors tiek Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ siūlė, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriama būtent kelių priežiūros ir plėtros programai (...
Kai pristatomas šalies biudžetas, tai prisiklausome pačių įvairiausių kalbų. Bet šį kartą jos visos buvo prieštaringos – politikai, vos prieš pusmetį šaukę, kad Lietuva turi gerą bendrojo vidaus produkto (BVP) ir valstybės skolos santykį, tad turi skolintis daugiau, jau pasikeitė ir virto biudžeto d...
Prieš kelias savaites „Swedbank“ paskelbta apklausa parodė, kad pusė visų apklaustųjų respondentų save priskiria viduriniajai klasei. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija apibrėžia, kad į viduriniąją klasę patenka į rankas uždirbantys nuo 930 iki 2200 eurų. Kiek tikslus yra vidurinios...
Prieš kelias dienas Vyriausybės patvirtintas valstybės biudžeto projektas didelei daliai gyventojų užtikrins tolesnį pajamų augimą. Turėtų didėti vaiko pinigai, pensijos, auga minimalus atlyginimas bei viešajame sektoriuje dirbančiųjų algos – dešimtadaliu kyla gydytojų, slaugytojų ir mokytojų atlygi...
Mažųjų valdančiosios daugumos politinių jėgų vadovėms piktinantis, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas nebuvo pristatytas, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina – su ministerijomis, kurioms vadovauja konservatorių partneriai, bendradarbiaujama buvo. Taip pat, anot jos, šių pokalbių metu t...
Standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas Estijoje 2024 m. sausio mėnesį buvo padidintas nuo 20 iki 22 proc. Be to, Estijos vyriausybė paskelbė, kad iki 2025 m. liepos mėnesio standartinis PVM tarifas bus padidintas dar kartą – šįkart nuo 22 iki 24 proc.
