Arvydas Anušauskas. Pretendentai į premjerus norėtų ne ištesėtų pažadų, o pažadams „lankstaus“ biudžeto

Kai pristatomas šalies biudžetas, tai prisiklausome pačių įvairiausių kalbų. Bet šį kartą jos visos buvo prieštaringos – politikai, vos prieš pusmetį šaukę, kad Lietuva turi gerą bendrojo vidaus produkto (BVP) ir valstybės skolos santykį, tad turi skolintis daugiau, jau pasikeitė ir virto biudžeto deficito priešininkais.

Tas BVP ir skolos santykis svyruoja – nuo 46 proc. per pandeminius 2020-uosius, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės metais, iki 39 proc. 2024 m. ir 43 proc. – 2025 m. Tačiau ir toliau išlaikomos ekonomikai palankiausios sąlygos regione. Skolos aptarnavimui kitais metais skirta 540 mln. Eur (2,2 proc. visų išlaidų).

Lietuvos biudžeto pajamos kitais metais bus 1 mlrd. didesnės ir sieks 18 mlrd. Eur. Tai 6,831 mlrd. Eur iš pridėtinės vertės mokesčio, 3,389 mlrd. iš gyventojų pajamų mokesčio, 2,181 mlrd. iš akcizų, 2,445 mlrd. – iš Europos Sąjungos lėšų. Išlaidos sieks 23 mlrd. Eur ir bus 2,6 mlrd. didesnės.

Kam tenka didžiausia išlaidų dalis? Pirmiausia – socialinei apsaugai. Pensijos nuo sausio didinamos 73–81 Eur (iki 673–721 Eur). Jei ankstesnė Vyriausybė kasmet didino 8–10 proc., tai ši Vyriausybė gebėjo didinti 10–16 proc. Vaiko pinigai augs iki 122 Eur (dabar – 96 Eur). Minimali alga augs 69 Eur ir sieks 777 Eur (dabar – 708 Eur „į rankas“). Neapmokestinamas pajamų dydis per ketverius metus padidintas vos ne dvigubai – 87 proc. Taip, buvo ir infliacinis šuolis (kaip ir visoje Europoje), tačiau ir jį įvertinus realiosios pajamos išaugo šeštadaliu. Jei ne socialiai orientuotos priemonės, tai būtų buvę kur kas blogiau.

Įdomus pretendentų į būsimą valdžią pasisakymų apie Sodrą ir pensijas kaleidoskopas. Vienas teigia, kad reiktų išdalyti Sodros rezervą ir jo nekaupti jokiems kriziniams metams. Kam tie 3,5 mlrd. Eur rezerve? Kam kaupti metų išlaidų rezervą? Tiesiog išdalykim 2008 metų stiliumi penkiems mėnesiams ir paskui, atsiradus infliaciniam šuoliui ar krizei, palikim pensininkus prie suskilusios geldos? Žiniai: Sodros pajamos bus 8,64 mlrd., o išlaidos bus 7,9 mlrd. Eur.

Sveikatos apsaugai kitais metais skiriama 4,37 mlrd. Eur, arba 533 mln. daugiau. Gydytojų algos didinamos 305 Eur, slaugytojų – 141 Eur.

Švietimui skiriama 4,32 mlrd. Eur, arba 571 mln. Eur daugiau. Mokytojų algos nuo rugsėjo 1 d. augs 142 Eur. Nuo metų pradžios kultūros darbuotojų algos didinamos 83 Eur.

Savivaldybių biudžetai patirs 832 mln. Eur papildymą ir augs iki 6,67 mlrd. Eur. Gynybai išlaidos auga 293 mln. Eur, arba iki 2,57 mlrd. Eur (3,03 proc. BVP).

Pretendentai į premjerus verkia, kad neliko „lankstumo“, t. y. nepavyks savo nuožiūra perskirstyti jau sudėliotų biudžeto eilučių nemažinant algų ar biudžetininkų finansavimo. Per daug politiškai jautru.

Visuomenei pristatant „karo simuliacijas“ jau teigiama, kad 2,5 karto arba 1,5 mlrd. Eur per trejus metus išaugusios išlaidos gynybai nėra pakankamos. Bet kaip tada vertinti 2018–2020 m. tų pačių politikų formuotuose biudžetuose buvusį krašto apsaugos finansavimo padidinimą vos 136 mln. Eur?

Žodžiu, stebėkite pretendentų į premjerus ir ministrus kūlversčius siekiant pasiekti „lankstesnį“ biudžetą. Ir jei kitais metais kita Vyriausybė girsis padidintomis pensijomis, pakilusiais uždarbiais, tiesiog prisiminkite šio biudžeto skaičius.