„Jeigu žiūrėsime į 2025 m. biudžetą, įvertinus ir papildomai padidintą skolinimosi limitą, jau šiandien siekiame beveik 3,91 proc. nuo BVP. Tai labai rimtas įsipareigojimas ir tuos pinigus dar reikia efektyviai išleisti, teisingai investuoti“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Paluckas.
„Yra 3,5 proc. nuo BVP biudžete ir 800 mln. eurų papildomas skolinimosi limitas, jeigu tikrai turėsime ką įsigyti. Tai yra, eilė pasislinks, galėsime daryti kažkokius išankstinius mokėjimus tam, kad išspręstume klausimus, kuriuos kelia Valstybės gynybos taryba ir prezidentas – diviziją suformuoti iki 2030 m., apginkluoti ją tinkamai. Šie tikslai iškelti ir į juos žiūrime labai rimtai“, – pažymėjo jis.
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui teigiant, kad NATO aljanso šalys Europoje turėtų skirti bent 5 proc. savo BVP gynybai, G. Paluckas tvirtina, jog tai yra derybinė poziciją, tačiau, anot jo, Senasis žemynas „gali daugiau“ ir šalių grupė bando sutelkti 500 mlrd. eurų kai kurių valstybių gynybos poreikiams.
„Kalbant apie pono Trumpo pozicija, tai yra derybinė pozicija ir Europa gali daugiau. Tik šiandien prasidėjo rimtos diskusijos apie rimtesnio gynybos fondo suformavimą. Šalių grupė mėgina sutelkti apie 500 mlrd. eurų, kurie būtų per Europos investicinį banką, kaip tam tikrą finansinį instrumentą, perskolinami šalims, kurioms to reikia labiausiai, ilgam terminui, už itin mažas palūkanas“, – sakė premjeras.
„Tai būtų labai rimtas žingsnis į priekį, nes jeigu Baltijos valstybes pasiektų bent kokie 50 mlrd. eurų, galėtume už juos padaryti tokių dalykų, kad būtų pati geriausia atgrasymo priemonė“, – tikino jis.
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2025-2027 m. biudžetą. Jame numatyta, jog kitąmet gynybai bus skiriama iki 4 proc. nuo BVP.
„2025 m. biudžetą vertinu gerai. Su naująja Gintauto Palucko Vyriausybe operatyviai sutarėme dėl istorinio finansinio pajėgumo gynybai – iki 4 proc. BVP, kuris bus realizuojamas pagal karinį patarimą“, – teigė valstybės vadovas.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį priėmė 2025–2027 metų valstybės biudžeto planą.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.