Šiaurės vakarinėje pusėje, kur nuošliauža įvyko 2016 metų vasarį, jau pradėti tvarkybos darbai. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius priminė, kad sausį pagrindinė rizika šioje nuošliaužoje buvo susijusi su rostverkais.
„Buvo didžiausia rizika, kad šitas rostverkas gali nukristi į apačią – sužaloti tiek Onos ir Barboros bažnyčios liekanas, tiek pilininko namelį. Pagrindinis tikslas buvo stabilizuoti rostverkų padėtį. Tuo tikslu aikštelėje buvo įrengtas specialus polis, ir trosų pagalba rostverkai buvo pririšti prie aikštelėje esančio poliaus. Įrengiant polių ir buvo aptikti palaikai, kuriuos vėliau mes identifikavome kaip 1863 metų sukilimo vadų palaikus“, - priminė R. Augustinavičius.
Pasak jo, pirmoji rizika buvo suvaldyta vasarį, o nuo birželio vykdomi tvarkybos darbai ir visa nuošliauža yra tvirtinama gabijonų pagrindu. Gabijonai tai yra tam tikros ažūrinės dėžės, kurios pripildytos specialios skaldos. Taip formuojama konstrukcija, kuri, kaip tikimasi, leis kalno šlaitui būti stabiliam.
Kartu ant kalno klojamos specialios drenažinės sistemos, o vėliau bus paklotas ir augalinis sluoksnis ir bus įsėta speciali žolinė danga, kuri turi iki 70 centimetrų ilgio šaknyną. Tokiu būdu tikimasi, kad tai stabilizuos šitą vietą mažiausiai 50 metų. Visa tai bus papildyta laistymo sistema, kuri neleis žolei išdžiūti.
Greta didžiulės žaizdos Šiaurės Vakariniame šlaite matyti ant kalno ištiesto juodo audeklo dalys. Viceministras paaiškino, kad tai yra apsauginis tinklas.
„Yra fiksuojama, kad šiauriniame šlaite, į rytus nuo funikulieriaus, yra grunto įtrūkis. Tai yra pakankamai didelė rizika, kad gali susiformuoti nuošliauža, ir yra taikoma laikina apsaugos priemonė, kuri neleidžia velėnai nuslinkti į apačią“, - sakė R. Augustinavičius.
Analogiškų vietų dar yra vakarinėje ir pietinėje kalno pusėje. Situacija ant kalno primena statybinę aikštelę – zuja ir darbininkai, ir speciali statybinė technika.
Kalno „stogas“ kiauras
Viceministras paaiškino, kad pagrindinė bėda, dėl kurios formuojasi nuošliaužos, yra ta, kad viršutinėje kalno dalyje yra laidžios vietos vandeniui. Jos yra dviejuose vietose: pirmoji vieta yra Kunigaikščių rūmai, antroji – centrinė dalis.
Siekiant sumažinti nuošliaužų skaičių, kad jos neapsijungtų į dideles nuošliaužas, Kunigaikščių rūmuose – tarp pirmo ir antro aukšto –įrenginėjama laikina stoginė, tuo pačiu pastatas bus suvaržytas.
Vizualiai matyti, kad Kunigaikščių rūmų viršutinės dalys yra aptrupėję – paveiktos kritulių, tad bus sumūrytos specialios konstrukcijos, kurios apsaugos tas vietas nuo kritulių poveikio.
Pasak viceministro, kol kas nėra duomenų, kad nuošliaužos keltų grėsmę Kunigaikščių rūmams.
„Čia yra įrengti jutikliai, (…) kurie rodo, kad yra tam tikras skėtimasis, bet jis yra pastato savaiminis skėtimasis, ir nėra sąlygotas kokių nors geodinaminių veiksnių“, - sakė R. Augustinavičius.
Kalno aikštelėje greta Kunigaikščių rūmų, toje vietoje, kur buvo veja, pasak viceministro, liepą, artėjant liūtims, su kariškių pagalba buvo įrengtos laikinos apsaugos priemonės: buvo išklota plėvele.
„Tai leido sumažinti nuošliaužų skaičių šių metų rudenį. Suprantame, kad šita laikina apsaugos priemonė žiemos tikrai neatlaikys, todėl buvo nuspręsta įrengti lengvos konstrukcijos laikiną stoginę. Tos stoginės tikslas yra ne tik apsaugoti kalno giluminius sluoksnius nuo kritulių vandens patekimo, bet tai taip pat leis archeologams pabaigti archeologinius tyrimus, ir leis rangovams po stogine įrenginėti stacionarius, nelaidžius sluoksnius vandeniui. Tai yra mes tiesiog užtaisysime kiaurame stoge skylę“, - sakė R. Augustinavičius.
Tvarkant vėlyviausias nuošliaužas pietinėje kalno dalyje jau yra atlikti pirmieji parengiamieji darbai, kurie leido stabilizuoti situaciją. Tačiau, pasak viceministro, tai, kaip yra dabar, situacijos palikti per žiemą negalima.
„Sprendiniai šitoje vietoje yra rasti, ir bus paruoštos šitos vietos peržiemojimui. Įsivaizduokite, kad tai yra tam tikros žaizdos, mūsų tikslas yra, kad tos žaizdos nebešlapiuotų. Tai yra, jos neperšaltų. Nes jeigu atsimename fiziką – kai vanduo tampa ledu, padidėja tūris, o padidėjus tūriui, atšilus, jis sumažėja, atsiranda tarp velėnos ir vandens oro tarpas, ir kadangi yra po apačia ledas, viskas čiuožia į apačią“, - pasakojo R. Augustinavičius.
Kitas įtrūkis yra stebimas po vakariniu bokštu, po jo pamatais. Pasak viceministro, jis šiuo metu yra apsaugotas tam tikra plėvele.
„Dvi pavojingiausios zonos yra šiauriniame šlaite, į rytus nuo funikulieriaus, ir šiek tiek žemiau vakarinio bokšto, kur yra grunto įtrūkis. Tos vietos yra aptrauktos, kad kritulių vanduo nepatektų, ir tikimasi, kad šitų priemonių turėtų pakakti peržiemojimui. Jeigu konstruktoriai nuspręs, kad to neužtenka, tai planuojama įrengti drenažines sistemas“, - sakė R. Augustinavičius.
Bus ir naujų nuošliaužų
Viceministras atkreipė dėmesį, kad visame pietiniame sektoriuje yra didelė nuošliaužų rizika, ir mažos nuošliaužos gali apsijungti į vieną didelę.
„Mes stengiamės to išvengti, liepą buvo pritaikytos priemonės, kurios leido išvengti, kad jos apsijungtų. Dabar yra stengiamasi paruošti žiemai, kad jos nesusijungtų į vieną didelę nuošliaužą. Kai nuošliaužos susijungia arba pagilėja, jos pradeda lipti į viršų, atsiranda grėsmė patiems pastatams“, - sakė R. Augustinavičius.
Viceministras pažymėjo, kad tarp ant Gedimino kalno esančių pastatų autentiški yra vakarinis bokštas ir Kunigaikščių rūmai. Gynybinė siena, remiantis istoriniais duomenimis, pastatyta 1995-1997 metais.
„Vertindami rizikas mes sakome, kad mūsų tikslas yra apsaugoti autentiškus, istorinius pastatus, antroje vietoje yra tie pastatai, kurie yra ne autentiški, ir tada, kad nesusiformuotų masyvi, viena didelė nuošliauža“, - sakė R. Augustinavičius.
Viceministras net neabejoja, kad naujų nuošliaužų bus, nes dideliame plote suvaldyti vandenį yra labai sunku.
Laukia ne vienerių metų darbas
Viena rizikingiausių zonų Gedimino kalne yra pietrytinėje jo pusėje. Pagrindiniai tvarkybos darbai ten, pasak viceministro, prasidės 2018 metų antroje pusėje, atlikus geologinius tyrimus.
„Jie yra reikalingi, nes visame šlaite supiltiniai sluoksniai kartais siekia iki 5 metrų, gal ir net giliau, tai galite įsivaizduoti, kiek sovietmečiu, nepriklausomybės metais, čia yra supilta grunto formuojant šitą kalną. Būtinai reikia nustatyti jo storį, nes tik žinodamas, kur yra natūralūs gruntai, tik ten gali formuoti konstrukciją, kuri laiko visą svorį“, - paaiškino R. Augustinavičius.
Kompleksiškai kalną planuojama sutvarkyti 2019 metais. „Bet tai nereiškia, kad darbai nesitęs ir 2020 ir 2021 metais, nes reikia apeiti visą kalną kompleksiškai. Būtina kalną sutvarkyti kapitaliai, kad galėtume ramiai pasakyti, kad 50 metų ir ilgiau jis tikrai nebeslinks“, - sakė kultūros viceministras.