„Manau, kad Kinijos lyderis puikiai supranta, kur vyksta. Ir matome, kad Kinija nuo pat Rusijos invazijos pradžios nekeitė savo laikysenos Rusijos atžvilgiu. Net priešingai – matome suintensyvėjusią prekybą, matome toliau tęsiamą karinį bendradarbiavimą, retorinį palaikymą Rusijos veiksmams.
Tad neturi pagrindo manyti, kad Kinijos politika Rusijos atžvilgiu kaip nors galėtų keistis dėl šio sprendimo. Bet be abejo, akivaizdu, kad tai sukuria papildomus reputacinius kaštus pačiam Xi Jinpingui. Nes jis bando save pateikti kaip taikos nešėją, o tokie susitikimai verčia abejoti, ar Kinija gali atlikti tokią rolę“, – LNK sakė politologas L. Kojala.
Jis taip pat įvertino, ko galima tikėtis iš Rusijos ir Kinijos lyderių derybų. Jo teigimu, Kinija aiškiai dominuoja šiuose dvišaliuose santykiuose.
„Manau, kad mes girdėsime daug pareiškimų apie tai, kad Kinijos ir Rusijos santykiai yra puikūs, jie yra vystomi, įgyvendinami įvairiose srityse. Bet tuo pačiu turbūt konstatuosime tą aplinkybę, jog tai nėra lygiaverčių partnerių santykiai. Rusijos priklausomybė nuo Kinijos dramatiškai auga, tai yra akivaizdu.
Apskritai, kalbant apie importą, vertinant iš Rusijos perspektyvos, Kinija yra absoliučiai pagrindinė tiekėja. Ir labiau nuo Kinijos priklausoma valstybė pasaulyje turbūt yra tik Šiaurės Korėja. Kai tuo tarpu Kinijai Rusija yra kur kas mažiau reikšminga.
Taip, energetinės žaliavos yra svarbu, jų įsigijimo mastai per pastaruosius metus gerokai išaugo, bet Kinija suvokia, kad šiandien Rusija neturi pasirinkimo svertų, Kinija yra vienintelis ir labai svarbus partneris ekonomikos ir kitose srityse. Ir tai reiškia, kad Kinija aiškiai dominuoja šiuose santykiuose“, – įžvalgomis LNK eteryje dalijosi RESC vadovas L. Kojala.
Politologas teigė, jog yra akivaizdu, kad Kinija bando balansuoti.
„Viena vertus ji politiškai remia V. Putiną, Rusiją ir jos veiksmus, net jeigu ir sako, kad siekia taikos. Bet praktiškai vengia atsidurti situacijoje, kai Vakarų šalys galėtų kalbėti apie sankcijų pritaikymą Kinijai, nes ši, tarkime, nusprendžia siųsti ginklus Rusijai. Akivaizdu, kad tai sąlygotų ekonominius kaštus Kinijai, to Pekinas nenori“, – kalbėjo LNK pašnekovas.
Jis pripažino, jog minėtas Pekino balansavimas nėra lengvas, bet Kinija savo politinės krypties nekeičia.
Ukrainiečiai tikisi, kad Kinijos lyderis paspaus V. Putiną ir Rusiją nutraukti agresyvų karą. L. Kojala sakė, kad kol kas sunku pasakyti, ar tai gali įvykti.
„Mes matome, kad susitikimai tarp Xi Jinpingo ir V. Putino vyksta kiekvienais metais. (…) Kalbėti apie tai, kad Kinija užima tarpininko vaidmenį, ar gali bandyti ieškoti sąlyčio taškų tam, kad situacija judėtų vieno ar kito sprendimo link, kol kas neturime daug pagrindo“, – pabrėžė politologas L. Kojala.
Paklaustas, ar Kinija tikrai pasiryžtų ginkluote padėti Kremliui, politologas L. Kojala tikino, kad tokio scenarijaus atmesti negalima.
„Tai yra jautrus klausimas. Atsimename, kad dar invazijos pradžioje JAV pasiuntė labai aiškų signalą Pekinui, kad tai būtų netoleruotina ir tokie veiksmai iššauktų atsaką, kuris, tikėtina, apimtų vienokį ar kitokį sankcijų režimą. Akivaizdu, kad prie to prisidėtų ir ES valstybės, kurioms yra labai svarbu, kad būtų stipri parama Ukrainai, o ne agresoriui. Kol kas Kinija to vengia, suprasdama savo pačios priklausomybę nuo Vakarų rinkų.
Bet tokio scenarijaus atmesti negalime. Juo labiau, kad Kinija yra šalis, kuri į Rusiją siunčia dvigubos paskirties prekes – komponentus, kurie gali būti pritaikomi ir karo reikmėms, net jei jie gali būti naudojami ir civilinėms reikmėms.
Tai viena ar kita forma palaikymą iš Kinijos Rusija gauna, bet kol neperžengia tos savotiškos politinės raudonosios linijos – nesiunčia ginklų, kurie būtų tiesiogiai naudojami prieš Ukrainą, tol Vakarų šalys ir nekalba apie realias sankcijas ar kitokį spaudimą“, – LNK sakė politologas L. Kojala.
Jis teigė, jog Pekinui būtų itin sunku visiškai slaptai perduoti ginkluotę Rusijai.
„Mes kliaunamės Vakarų žvalgyba, būtų sunku nuslėpti, ypatingai ilgesnį laiko tarpą, kad Kinija siunčia ginklus į Rusiją. Juo labiau, kad mes matome, kokie yra dideli Rusijos praradimai, matome, kad mažėja atakų skaičius, naudojant raketas ir kitas priemones, kurių Rusija tiesiog nebeturi.
Ir jeigu tai staiga imtų keistis, matytume, kad Rusijos pajėgumai vėl staiga išaugo – tuomet tai sudarytų prielaidas manyti, kad kažkas šią šalį ir šį režimą remia. Todėl manau, kad Vakarų šalys tikrai turi pakankamai būdų rinkti informaciją, kad konstatuotų, jog tai vyksta“, – LNK sakė politologas L. Kojala.
Visą LNK pokalbį su L. Kojala žiūrėkite čia: