„Mokslininkų bendruomenėje sutariama, kad neverbaliniai požymiai nėra patikimi, sprendžiant, ar tas pasakojimas tikras, ar ne. <…>. Čia atsiribočiau nuo tos neverbalikos, nes patikimesnis rodiklis, kalbant apie nuoširdumą ir tikrumą, yra turinio analizė“, – pastebėjo A. Izotovas.
Bando kalbėti įtaigiai, tačiau turinys prasilenkia su logika
Jo teigimu, nuo pat valstybiniame Baltarusijos ONT televizijos kanale parodyto interviu pradžios matoma, kad R. Pratasevičius natūraliai jaudinasi, nors ir stengiasi kalbėti įtaigiai, – palaiko akių kontaktą su jį kalbinančiu asmeniu, gestikuliuoja.
Tai, pasak A. Izotovo, tik patvirtina, kad, sprendžiant apie pasakojimo tikrumą, pasikliauti kūno kalbos analize nereikėtų.
„Interviu vis dėlto yra pusantros valandos. Tarsi žmogus daug pats kalba ir gali iš šono atrodyti, kad jo netraukė niekas už liežuvio, bet aš neatmesčiau tokios galimybės, jog su ta versija, tokiais atsakymais, su tuo interviu buvo dirbta. Jam galėjo būti pasakyta, kad tai gali būti bilietas į laisvę“, – pastebėjo psichologas.
Klausimų taip pat kelia nesubtili R. Pratasevičiaus retorika ir tiesmuki atsakymai.
Taip pat, pabrėžė mokslininkas, Ramanui taikoma socialinė deprivacija – jis yra visiškai atskirtas nuo artimųjų.
„Jis yra vienas, izoliuotas. Tokie dalykai jį daro pažeidžiamą. Dar atkreipčiau dėmesį į jo amžių – tarsi sakytume, kad suaugęs žmogus, tačiau 26 metai yra jaunas amžius, tai irgi turi įtakos kalbant apie jo pažeidžiamumą.“