88-erių Joną Astašauską tuomet, kai jis kovojo už laisvą Lietuvą, vadino partizanu Algimantu. Tiesa, ne visi ir ne iš karto – daugelis buvo įsitikinę, kad Jonas buvo stribas – represijas sovietų okupantams padėjusių vykdyti civilinių ginkluotų būrių narys. Ir tik partizanai žinojo, kad jis buvo dvigubas agentas, nuo pirmųjų darbo sovietinėse struktūrose dienų kuo galėdamas talkinęs vadinamiesiems miško broliams.
Netrukus Tauro apygardos partizanams talkinusių stribų būrį papildė ir žmogumi legenda tituluojamas Antanas Ambrulevičius-Vėjas. Jis buvo vienintelis Lietuvoje kadrinis sovietų saugumo karininkas, tapęs laisvės kovotoju ir išdrįsęs nukreipti ginklą prieš okupantus.
Istorikų skaičiavimais, nuo 1944-ų iki 1953-ių metų į partizanų pusę perėjo apie 200 stribų.
Jie informuodavo miško brolius apie pavojingus stribus ir agentus, pranešdavo apie partizanams surengtas pasalas ir miškų „valymus“. Tiesa, apsimesti buvo nelengva, o kad pelnytų didesnį rusų saugumiečių pasitikėjimą, imituodavo net specialias operacijas.
Daugiau apie partizanus ir J. Astašausko istoriją – reportaže.