Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.
Be to, teismas pašalino apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje esančią išvadą, kad „J. Kozubovskio inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veiklos požymius, gali buti nusikalstama“. Teisėja Leonarda Gurevičienė paaiškino, kad išvada šalinama, nes ta veika, kuria buvo kaltinamas J. Kozubovskis dekriminalizuota – nėra nusikalstama.
Nutartyje teismas taip pat pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai yra identiški prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laiko tarpą. Teisėjų kolegija dar kartą konstatavo, kad prokuratūra pavėlavo paduoti apeliacinį skundą, tačiau nenorėdama sukelti spekuliacijų, nepalieka jo nenagrinėtu ir pasisako dėl jo argumentų.
J.Kozubovskį pernai lapkritį išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.
Teisėjas Mindaugas Striaukas paskelbė, kad kaltinamasis išteisinamas kaip nepadaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama, o nuosprendžiui įsiteisėjus bus panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas dviem žemės sklypams Valakampiuose Vilniuje.
Nuosprendis įsiteisėja po apygardos teismo verdikto.
Apylinkės teismas konstatavo, kad nepranešdamas apie savo komercinę veiklą, J. Kozubovskis galėjo pažeisti įstatymą, tačiau tai galėjo padaryti ne dėl tyčios, o dėl neatsargumo, o tokia kaltės forma nepakankama nusikalstamai veikai inkriminuoti. Be to, teisininkas turėjo pakankamai lėšų ir pajamų iš teisėtos veiklos.
Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.
Pasak FNTT, įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 0,55 mln. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.
J. Kozubovskis teisėtomis pajamomis esą negalėjo pagrįsti 1,45 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto - 2008 metais įsigytų žemės sklypų Vilniaus mieste. Įtariama, kad jis neteisėtai praturtėjo panaudodamas nusikalstamos kilmės pinigines lėšas.
Prokuroro duomenimis, J. Kozubovskis pirko butą Vilniuje, Gynėjų gatvėje, sklypų įvairiose miesto vietose, 2008 metais jis Vilniuje įsigijo milijoninės vertės sklypą, už kurį sumokėjo atsiskaitydamas su pardavėju grynaisiais litais ir eurais.
J. Kozubovskis anksčiau buvo teisiamas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais.
Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad jis kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. 2005 metais nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.
J. Kozubovskio byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas ir ikiteisminį tyrimą atlikusios FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.
Žiniasklaida yra skelbusi, kad tirta informacija, esą K.Jucevičius per tarpininkus reikalavo didelio kyšio iš advokato, tačiau pernai spalį šis tyrimas nutrauktas. Prokuratūra konstatavo, kad K.Jucevičius su kyšiais nesusijęs. Be to, prokuratūra FNTT vadovą ir jo pavaduotoją pripažino nukentėjusiais, nes jie buvo neteisėtai paslapčia sekami.