„Yra tų rezultatų, kaip Utenoje, kur 50 proc. ir, neaišku, ar rezultatas nepasikeis į vieną ar kitą pusę. Tokios dvikovos, kaip Utenoje, kur socdemas prieš konservatorių. Dabar mano skaičiavimais ta situacija, kad dešinė lyg turi 71 mandatą, bet klausimas, ar nepasibaigs su 70 ar 75 yra atviras. Nes yra daug mikro dvikovų. Vienas dalykas, kuris nedaug mane stebina, kad LSDDP gali būti Seime. Galvojau, kad vienas, bet galbūt trys – Balčytis, Pinskus, Palionis. Tokių mažų kandidatų ir nepriklausomų išėjimas irgi gali kažkiek pamaišyti kortas galutinėje dėlionėje“, – teigė jis.
Anot M. Jastramskio, prognozių jis nekeičia.
„Prognozės, kurios buvo bendrai, kad visgi centro dešinei turėtų užtekti daugumos, aš vis dar laikausi. Ir manau, kad rezultatai krypsta link to. Dėl to būtent kiek mandatų, kaip prognozėje ir parašiau tą P.S., tai nėra mokslinės prognozės. Turėti mokslinę prognozę, turėtum turėti duomenis iš visų 68 antrame ture buvusių vienmandačių. Čia apibendrintos prielaidos“, – sakė politologas.
Jis pabrėžė, kad dalis nepriklausomų kandidatų neoficialiai gali palaikyti vienus ar kitus sprendimus balsuojant ir taip padėti valdantiesiems. Tačiau, be abejonės, 75 mandatai valdantiesiems būtų patogesnė dauguma.
„Pirmą įtampos tašką matyčiau, turime Laisvės partiją, kuri aiškiai liberali. Turi griežtas pozicijas žmogaus teisių atžvilgiu ir turime konservatorių partiją, kurioje dalis partijos ganėtinai konservatyvūs, labiau už tradiciją, autoritetą, jų pozicijos kitokios tos pačios lyties santuokos klausimu. Čia klausimas ar atsitrauktų Laisvės partija, ar tai būtų kažkaip derybų dalyje išdėliota laike, kad tas sprendimas priimtas po trijų ar ketverių metų baigiantis Seimo kadencijai.
Bet iš kitos pusės dabar kalbame apie galimą centro dešinės koaliciją, bet alternatyva, jei lipdyti kažką kitokio, pažiūrėjus dabartinius rezultatus, ten turėtų būti žvėris iš „valstiečių“, Darbo partijos, socdemų, kelių LSDDP, nepriklausomų ir lenkų. Neįsivaizduoju, kaip tokia koalicija galėtų realiai veikti. Turėtume kalbėti šioje vietoje, kad Vyriausybė turi turėti stabilumą“, – teigė M. Jastramskis.
Laidoje paklausta, kuri pusė dešinės koalicijoje gali nusileisti neišduodama savo vertybių. Politologas pabrėžė, kad dalis Laisvės partijos rinkėjų turės grįžti į realybę.
„Nei viena. Tai koalicinė politika. Jei Seime visos partijos, jų programinės pozicijos nesiskirtų, mums nereikėtų koalicijų, turėtume dvi partijas. Tai šioje vietoje priimu kaip normalų dalyką. (…) Deja Laisvės partijos dalis rinkėjų, spėjame taip, bet ir iš manobalsas,lt duomenų, nemaža dalis yra pirmą kartą rinkėjai. Tai šitie rinkėjai turi suprasti, kad politikoje yra taip, kad jei gavai 9 proc., balsų, nereiškia, kad visi turi daryti kaip tu. Kitas dalykas, kad tu turi rinktis. Arba lieki principingas 100 proc. ir eini į opoziciją, bet tada gauni koaliciją partiją, kur dar toliau nuo tavo pažiūrių. Demokratija yra pliuralizmas, daug interesų grupių įsivaizdavimų, kaip politika turėtų veikti, be kompromisų sunkiai įsivaizduočiau. Klausimas, kaip tai rinkėjai įsivaizduoja, visokių yra, bet po rinkimų, reikės sugrįžti šiek tiek į realybę“, – kalbėjo politologas.