Amerikiečiai mus gintų, bet lietuviai ir turėtų atsibusti, patys šviesti amerikiečius apie Baltijos šalių svarbą, kodėl jas verta ginti, nes Rusija darys viską, siekdama įtikinti eilinį Joe iš Tenesio valstijos, jog Lietuva neverta nė vieno JAV kario kraujo lašo.
Tai – tik dalis vieno žymiausių JAV karo analitikų, Jamestown Foundation prezidento Gleno Howardo patarimų, kurie nuskambėjo Vilniuje ir privertė suklusti ne vieną tarptautinės konferencijos dalyvių.
Šaulių sąjungos organizuotos konferencijos „Saugumo situacija Baltijos regione: grėsmės ir atsakas“ metu pasisakė Lietuvos ir užsienio diplomatai, politikai, karininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politologai.
Vis dėlto būtent G. Howardo pasisakymas sukėlė bene daugiausiai prieštaringų reakcijų. Prieš šį pranešimą Jamestowno fondo prezidentas davė išskirtinį interviu naujienų portalui DELFI.
- Praėjus metams po Krymo okupacijos ir karo Rytų Ukrainoje, lietuviams ir pastaruoju metu daug tenka išgirsti apie hibridinį karą. Ar išties reali jo grėsmė?
- Taip, labai reali. Hibridinis karas kaip frazė dažnai naudojama, bet retai suprantama. Tai yra speciali rusų taktika, sukurta posovietinei erdvei.
Vladimiras Putinas Rytų Ukrainoje, Kryme ir Sirijoje parodė, kad jis yra linkęs keisti frontus. O bet kuris frontas prasideda informaciniu karu. Erdvė paruošiama bet kokiam atvejui. Sirijos pavyzdys rodo, kad jis gali keisti frontą kuo platesnėje erdvėje, nes tai atitinka vidaus politikos interesus.
- Bet juk dabar panašu, kad Krymo, Rytų Ukrainos pamokos išmoktos: Lietuva ruošiasi gintis, didina gynybos biudžetą, žmonės entuziastingai renkasi kariuomenę, Šaulių sąjungą. To nepakanka?
- Jei pažiūrėsite į tai, kas vyko po NATO viršūnių susitikimo Velse pernai rugsėjį, iškart po Baracko Obamos vizito į Estiją – praėjus vos dviem dienoms buvo pagrobtas estų žvalgybininkas Estonas Kohveras. NATO karininkas, iš Estijos teritorijoje išvežtas į Rusiją, o estai nieko negalėjo padaryti.
Tad jei čia, Lietuvoje būtų dar rimtesnis incidentas, Vokietija ir Prancūzija ko gero sakytų – palaukite minutėlę, čia ne viskas aišku, neskubėkime, viską išsiaiškinkime. Juk vokiečiai visada atsargūs.
- Tad ką dar galima padaryti prieš tokią grėsmę?
- Svarbu stiprinti saugumą ir reakcijos laiką – smogti kuo greičiau ir visa jėga. Turėtų veikti ir šauliai, ir specialiosios pajėgos. Būtent gausesnės specialiosios pajėgos, padidinus Lietuvos gynybos biudžetą galėtų būti ta atgrasymo priemone prieš hibridines grėsmes.
Žiūrint į ateitį, geriausias variantas Baltijos šalims būti daugiašalių NATO specialiųjų pajėgų dislokavimas Lietuvoje.
Specialiųjų pajėgų iš JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, galbūt Danijos ir Norvegijos dislokavimas reikštų, kad šie daliniai dėl savo veiklos pobūdžio, parengimo lygio ir turimų priemonių galėtų labai greitai reaguoti į galimus “žaliųjų žmogeliukų” pasirodymus Latgaloje, Narvoje arba Klaipėdoje.
Panašiai Šaltojo karo laikais veikė Berlyno brigada. Tai būtų nedidelis, bet daugiašalis dalinys, tad užtikrintų, kad vienos šalies užpuolimas reikštų visų ne tik simboline prasme. To žinojimas jau būtų papildoma atgrasymo priemonė.
- Tačiau yra manančių ir teigiančių, kad Baltijos šalys iš viso neapginamos. Kokia jūsų nuomonė?
Manau, kad tikrai apginamos. Čia jau yra dislokuotos kitų NATO šalių pajėgos ir per 72 valandas atvyktų amerikiečiai, nė neabejokite. Karine prasme atgrasymo priemonių jau yra. Lietuva apginama ir geografiškai – turite daug natūralių kliūčių, pavyzdžiui upes.
Galiausiai yra ir politinė valia. Bet ko reikia, tai žmonių. Būtent todėl labai svarbi Šaulių sąjunga. Šauliai Bet šauliams dar svarbiau tapti bendros gynybos struktūros dalimi. Skirtingai, nei Estijos Gynybos lyga, šaulių sąjunga nėra bendros vadovavimo sistemos dalis.
Net ir tokiai mažai šaliai skaičiai svarbūs, nors turite tik 15 tūkst karių. Bet jei rusai žinos, kad kiekvienas kaimelis bus aršiai ginamas, tai jau yra atgrasymo priemonė. Tas pats ir su šauliais – jie turi daug motyvacijos, yra patriotiški, bet turi būti ginkluoti ir integruoti į bendrą sistemą. Jei jie nebus, tai gali sukelti daugiau chaoso, nei naudos, o rusai tuo pasinaudos.
Be to, yra ir kitas svarbus aspektas. Lietuva turi rasti politinių būdų, kaip Baltarusiją paversti neutralia šalimi. Aliaksandras Lukašenka jau sakė, kad Baltarusija nebus Rusijos provincija ir nepriims Rusijos karinės bazės. A. Lukašenka yra ar bent jau turėtų kaip mūsų laikų Tito (Josipas Brozas Tito- buvęs Jugoslavijos lyderis, nepaklusęs Maskvos kontrolei).
- Bet kaip tai padaryti, turint omeny, kad Baltarusija ir taip yra Rusijos kišenėje?
- Ne, nėra. Žiūrėkite, Vilnius yra vos už 37 km nuo sienos su Baltarusija. Rusija pastato šalia sienos tankų diviziją. Kiek turite tankų ir divizijų? Nulį. Įsivaizduokite, kiek jums reikės didinti gynybos biudžetą, per naktį viskas pasikeis. O ar šiuo metu ten stovi rusų sausumos pajėgos bei bazės? Išskyrus kartais atskrendančius lėktuvus bei radarų technikos specialistus – ne.
V. Putinas sako, kad Baltarusijoje bus rusų karių bazė nei nepasitaręs su A. Lukašenka, o pastarasis atsisako. Ar jis sėdi rusų kišenėje? Ne.
Tą reikia išnaudoti. Geriausia būtų, jei Baltarusija siektų ekonominės naudos iš Vakarų, bet liktų neprisijungusia prie jokių blokų. Neutrali šalis. Taip jūs, lietuviai laimėtumėte laiko ir erdvės, nes pastarieji dalykai – dvi didžiausios jūsų grėsmės.
- Dar neseniai dėmesys buvo sutelktas Ukrainoje, kur dėl savo agresijos Rusija susilaukė sankcijų. Bet dabar, rusams įsitraukus į Sirijos konfliktą ir taip atitraukus dėmesį pastebimi ir kiti pokyčiai. Kaip Rusijos karinė kampanija Sirijoje gali pakeisti Vakarų požiūrį Kremlių?
- Akivaizdu, kad tai jau vyksta su Prancūzija, kuri sutinka bendradarbiauti su Maskva. Bet JAV pozicija lieka nepakitusi: Vašingtonas nenori to didžiojo aljanso su Rusija. Būtent todėl Francois Hollande‘as kreipėsi į ES dėl vieningų veiksmų, o ne į NATO ir neaktyvavo penktojo straipsnio, nes žino, jog amerikiečiai nenori koalicijos su Rusija.
JAV vis dar sako, kad sankcijos Rusijai turi likti, nes Maskva pažeidžia Minsko susitarimus. Bet V. Putinas tikisi, kad jam pavyks palenkti europiečius į savo pusę.
- Kas tuomet laukia Ukrainos? Įšaldytas konfliktas ar kaip Kroatijos pavyzdys, kai panašioje padėtyje atsidūrusi maža šalis 1995 m. išvadavo serbų okupuotą teritoriją?
- Manau, kad Ukrainos puolimas yra realus. Ir apie tai kalba ir patys ukrainiečiai. Šiaip ar taip Ukraina - tai ne Gruzija ar Moldova. Tai yra 46 mln. žmonių tauta, ji turi pramonę, balistines raketas, per metus gali net sukurti savo branduolinį ginklą, ar bent jau man taip sako. Tad tikrai nemanau, kad ukrainiečiai susitaikys su Donbaso praradimu ir nesileis stumdomi.
Bet tai bus ne įšaldytas, o kraujuojantis konfliktas: nuolatiniai apsišaudymai ir panašiai. TUkraina turi galimybių stiprėti, tik tai užtruks, nes reformos nevyksta taip greitai, kaip tikėjomės.
- O ar įšaldytas arba kraujuojantis konfliktas neužkirs kelio Ukrainos euroatlantiniams siekiams?
- Ne, nemanau. Pavyzdžiui Rytų Vokietija buvo okupuota, bet galiausiai susivienijo ir tapo NATO dalimi. Žinau, kad yra Moldovos ir Gruzijos pavyzdžiai, bet tas konflikto įšaldymas ir kelio užkirtimas yra labiau pačių rusų mėgstamas argumentas. Galiausiai yra dvišalės sutartys, pavyzdžiui mes įsipareigoję Baltijos šalims jas ginti, kad ir ką darytų NATO.
Bet čia slypi ir kita problema. Kai Baltijos šalys įstojo į NATO, pamanė, kad viskas – jos saugios ir nusiramino. Neseniai „Washington post“ pasirodė straipsnis apie šešis punktus, kodėl Baltijos šalyse esą nėra rusų grėsmės. Ką galvoti amerikiečiams?
Būtent todėl mano žinia paprasta: jums reikia atsibusti ir nepriimti JAV garantijų kaip savaime suprantamų. Reikia patiems imtis iniciatyvos, mokyti amerikiečius apie Baltijos šalių svarbą.
Net jauni išsilavinę amerikiečiai nustemba. Labai sunku rasti informacijos apie Baltijos šalių saugumą. Ir priešingai, Rusija labai aktyviai skleidžia žinią, kad Baltijos šalys yra neapginamos. Tai kaip galima tikėtis, kad eilinis Joe iš Tenesio valstijos žinos, kodėl verta ginti Baltijos šalis?
- Tad kaip eiliniam Joe vienu ar keliais sakiniais atsakytumėte?
- Na, viskas yra pagrįsta galios pusiausvyra – amerikiečiai tai sunkiai suvokia, bet galiausiai jei Baltijos šalys okupuojamos, sienos pasislenka ir tada grėsmė kyla visai Europai.
Jei pasikeičia visa karinė ir strateginė aplinka, kaip tai gali paveikti amerikiečius? Dar ir kaip gali - ar daug kas žino, kad JAV ir Europos šalių prekybos apimtys didesnės, nei JAV ir Azijos šalių?
JAV turi savų interesų Europoje ir konkrečiai Baltijos šalyse, todėl jas gintų, nes gintų savo interesus - tai viena priežasčių, kodėl JAV kovojo prieš vokiečius Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose.