Iš pirmo žvilgsnio tokie klausimai atrodo pagrįsti. Mat nors pats rusiško drono įskridimo iš Baltarusijos teritorijos ir sudužimo faktas buvo patvirtintas oficialiai, tai Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pripažino tik kitą dieną po incidento. Ir tai, daug detalių iš pradžių nebuvo pateikta.
Esą „atsakingos tarnybos, įskaitant policiją, tęsia incidento aplinkybių tyrimą“, „palaikomi glaudūs ryšiai su sąjungininkais“, o šalies kariuomenės vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis tikino, kad dronas „aptiko bepilotį, jį sekė ir vertino situaciją, kiek ji pavojinga, ar gali kilti pavojus objektams ir civiliams gyventojams“.
Dar vėliau gynybos ministras Andris Sprūdis ne tik pabrėžė būtinybę „tęsti pradėtą darbą stiprinant rytinę Latvijos sieną, įskaitant oro gynybos pajėgumų ir elektroninės kovos pajėgumų, leidžiančių apriboti įvairios paskirties bepiločių orlaivių veiklą, plėtrą“, bet ir bandė aiškinti, kodėl 90 km į Latvijos gilumą įskriejęs savižudis dronas su keliasdešimt kg kovine galvute nebuvo numuštas – esą tai buvo saugiausia reakcija, o paties incidento nereikėtų vertinti, kaip atviros karinės eskalacijos prieš šalį.