Jokią kitą dieną Šveicarijos ar Vokietijos gatvėse to nepamatysi

Atrodo, jog šiuo metu visas pasaulis, o ypač Europa lyg išprotėję nerūpestingai švenčia Užgavėnes. Antradienį, kai Lietuvoje buvo kepami blynai ir ruošiamasi iki pat Velykų truksiančiam pasninkui, kitos šalys dar ilgai linksminsis triukšminguose karnavaluose, spalvingose eitynėse, kuriose netrūksta saldumynų, apelsinų, alkoholio ir svarbiausiojo šventės atributo – spalvotųjų konfeti.

Ne veltui dauguma šalių karnavalo laikotarpį vadina penktuoju metų sezonu – čia niekas nepaliekama atsitiktinumui ar savieigai, ekonomika yra puikiausiai prisitaikiusi prie eilinio šventėjo norų ir poreikių, net ir darbdaviai tuo metu supratingai ir lengvai leidžia savo darbuotojus atostogų – karnavalas yra šventas reikalas, kai kuriomis dienomis net nedirba ir parduotuvės, o dauguma Vokietijos ir Šveicarijos mokyklų paleidžia vaikus trumpų atostogų.

Kai vieni baigia, kiti pradeda švęsti: karnavale leidžiama viskas

Nepaisant televizijos ekranus ir socialinius tinklus jau kurį laiką užplūdusių masiškai švenčiamų spalvingų karnavalinių vaizdinių, kai kur dar tik ruošiamasi karnavalui. Jei Šveicarijos katalikiškieji karnavaluose jau linksminasi nuo ano ketvirtadienio, tai, tarkim nuo 2017-ųjų į UNESCO Kultūros paveldą įtrauktas Bazelio karnavalas dar tik ruošiasi išeiti į gatves.

Šveicarija, kaip šalis unikali karnavalų pasiūla, vienam kantonui baigus jį švęsti, pradeda kitas – ir turistas, ir vietinis gyventojas margaspalviais reginiais gali grožėtis veik mėnesį, praktiškai iki kovo pabaigos.

Be abejo, su kasdieniais rūbais į karnavalą eiti nėra ko, čia iš dalyvio reikalaujama pademonstruoti ir išmonę, ir spalvas, ir gebėjimus. Juk pats karnavalas tai siautulingas pasiruošimas artėjančiam pilkam, bemėsiam 40-ies dienų laikotarpiui, žodis „karnavalas“ kildinamas iš lotynų kalbos ir reiškia „mėsos atėmimą“. Tačiau iki pasninko – laikas atsigriebti. Karnavalas tai tas laikas, kuomet visiems leidžiama viskas.

Po visus metus gaminta kauke ir kostiumu tavęs vis tiek niekas nepažins, todėl dažnai taip santūrūs šveicarai tuo laiku tikrai neskaičiuoja nei išgerto vyno taurių, nerauko nosies ir prieš kavą su trauktine ar trauktinę be kavos. Vyras, pakštelėjęs praeivei į žandą tikrai nerizikuoja gauti antausio, o moteris ar vaikas, jums ant galvos supylęs pusmaišį spalvotų konfeti, bus palydimas su šypsena; juk karnavalas, šventė, visi linksminasi.

Šveicarijoje ir Vokietijoje tokie dalykai ne karnavalo metu praktiškai neįmanomi – jums niekada išskyrus per karnavalą neteks pamatyti šiukšlėmis ir konfeti padengtų centrinių gatvių ir gatvelių. Tiesa, Šveicarijoje po kiekvienos eisenos, sulig paskutiniu dalyviu į gatves iškart išriedės kompaktiškos gatvių valymo mašinytės, kurios siurbs, sems, šluos ir šiukšles iškart veš į nuošaliau tam tikslui suvežtus ir sustatytus konteinerius. Ordnung muss sein. Matyt neberastume nė vieno lietuvio, negirdėjusio šio posakio. Šventės šventėmis, o tvarka turi būti.

Tačiau tai, kas iš šono atrodo kaip padrika masė, turi labai aiškią savo struktūrą ir tvarką. Karnavalas – tai ir laikas, kuomet tu turi pademonstruoti savo gebėjimą sugyventi su kitu, rodyti kitam pagarbą ir dėmesį. Visur rasite pamokymus, jog ir kitam turi užtekti vietos po karnavalo saule, paraginimus užimti tik tiek sėdimos vietos, kiek tik tau vienam reikia, ar prašymus gerbti eisenos dalyvius, kurie visus metus rengėsi savo pasirodymui – ar tai būtų choreografija, unikalūs drabužiai ir kaukės ar tiesiog eisena su savo sukonstruotu karnavaliniu vežimu ar platforma. Taip pat gausite aiškius nurodymus ar net draudimus mesti atgal į karnavalo eisenos dalyvius jums, žiūrovui, numestus apelsinus. Šis paprotys į Šveicariją atėjo iš Italijos, kur žiūrovams vietoj saldainių buvo mėtomi apelsinai.

Net jei į karnavalą tu atėjai be kaukės, taip į akis nekrisi, kaip bjauriai ar nemaloniai elgdamasis. Visi nori švęsti, todėl švęsk ir tu, linksminkis, tik netrukdyk kitiems. Gal dėl to vakarais ir vėlai naktimis, nepaisant didžiulio tikrai smarkiai girtų kiekio, čia maža agresijos. Nes karnavalas, tai ir gyvenimo būdas, prie kurio pratinami ir vos gimę, ir jau kiek paaugę vaikai. Žinoma, su karnavaliniais kostiumais, kaip gi kitaip.

Ženkliukas kaip tavo lojalumo įrodymas

Jei „turistaudamas“ netyčia atsidursite šveicariškame ar vokiškame karnavale, jus tikriausiai nustebins jums siūlomi įsigyti ženkliukai. Nežinančiam jie dažniausiai gali pasirodyti tiesiog neišvaizdūs geležiukai arba dar vienas būdas iš besilinksminančiųjų traukti pinigus. Vargiai susigundysite tiesiog gatvėje šiaip sau išmesti apie 17 ar apie 70 eurų vien už ženkliuką, skirtą nešioti įsisegus atlape ar šiaip ant karnavalinių drabužių.

Tiesa, karnavaliniais rūbais dėvintys prekeiviai daugiausia jums siūlys įsigyti apie 7 ar 8 eurus kainuojančius ženkliukus, mat su tokia suma jūs būsite pasiryžęs greičiau atsisveikinti, nei su dviženkle. Jei galvojate, kad 70 eurų už ženkliuką yra brangu, tai, tarkim visiems žinomoje ir Maironio apdainuotoje Liucernoje, jums gali pasiūlyti paauksuoto ženkliuko ir pino komplektą už maždaug 112 eurų.

Žinoma, visi brangesnieji ženkliukai yra griežtai limituoti ir, be abejo, numeruoti, mat segėti tokius ženkliukus yra garbės reikalas. Taip tu parodai, jog remi savo miesto karnavalo renginius, įskaitant ir karnavalines eisenas, karnavalines grupes, muzikantus. Beje, ženkliuko nusipirkimas tai ne tik tavo simpatijų tavo miestui parodymas, tai ir ženklas, kad tu čia esi „savas“, taip tu rodai savo priklausomybę, lojalumą (miestui ar regionui), bet ir pasiryžimą daryti gerus darbus – mat dalis pajamų, surinktų parduodant ženklelius, visada skiriama labdaringiems tikslams.

Kol jūs švenčiate ir perkate ženklelius, kiti nuomojasi kambarius meilės nuotykiams

Šveicarai – be galo pragmatiški ir praktiški žmonės. Jie supranta, kad kaip ir žmogus yra visoks, taip ir jo poreikiai yra visokie ir kad klestinčios ekonomikos uždavinys yra tuos poreikius patenkinti.

Todėl turbūt tik jums pasirodys keista, jog, pavyzdžiui, oficialiame, 60 tūkstančių egzempliorių turinčiame kasmetiniame Liucernos karnavalo vadove jūs rasite informaciją ne tik apie karnavalo eisenų dalyvius, bankų, restoranų, vaikų darželių reklamas, bet ir skelbimus apie nuomojamus „diskrečius, anonimiškus“ ar „neištikimybės kambarius“. Šveicarai žino, jog sėkmė slypi gerame pasiruošime ir visų galimybių išnaudojime. Net jei jos ir tėra vienkartinės.

Politikai karnavale ne vieta? Jūs klystate!

Vienas iš išskirtinių karnavalo bruožų gebėjimas ir privalėjimas juoktis iš visų ir iš visko. Karnavalas tai yra toks laikas metuose, kuomet politikai savo rinkėjams turi pademonstruoti neeilinius gebėjimus. Ne, ne ant slidaus politikos, bet ant dar slidesnio ironijos ir saviironijos parketo. Mat karnavaliniai renginiai, tai tarsi nesibaigiantis „Auksinis svogūnas“, vykstantis visur: didelėse salėse, paviljonuose, televizijos ekranuose.

Pro budrias rinkėjo akis nepraslysta net ir menkiausia politikų ar šiaip žymių veikėjų nuodėmė, kuri tampa geidžiama medžiaga žiūrovo palinksminimui. Tarkim šiemet garsiai nuskambėjo pasišaipymas iš buvusios Vokietijos pirmosios damos, atsistatydinusio prezidento eksžmonos, ponios B. Wulff Hanoveryje, kuomet vedantysis jai priminė jos pernykštį „promilinį pasivažinėjimą“, kuris baigėsi ponios vairavimo teisių praradimu.

„Jei nesugebi juoktis iš savęs, tuomet tau yra tikrai sunku gyvenime“, taip po renginio Vokietijos televizijoms komentavo B. Wullf. Nežinia, kiek išties jai buvo juokinga, kuomet salė iš pasitenkinimo net ošė jos sąskaita, tačiau tapdamas viešu asmeniu tu žinai, jog kartą metuose tau teks atlaikyti gal net ir ne vieną svogūną.

Kiek mažiau šiemet pasisekė Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderei, A. Kramp-Karrenbauer. Ant scenos mestelėjusi juokelį apie interseksualus, šią savaitę motušės Merkel įpėdinė susilaukė gausybės kritikos – esą nevalia juoktis iš mažumų. Interseksualai, arba trečioji lytis, nuo praėjusių metų gruodžio Vokietijoje jau oficialiai registruojama ir gimimo liudijimuose.

Partijos kolegė suskubo gelbėti lyderės, esą, jei galima juoktis iš moterų, galima juoktis iš vyrų, tai nesijuokdami iš interseksualų juos tik diskriminuosime. Diskusijoms įsiaudrinus ir vis garsėjant reikalavimams atsiprašyti, pirmadienį didžiausia privati Vokietijos televizija RTL vakaro žinių metu paskelbė apklausą, ar žmonės manantys, jog partijos lyderė privalo viešai atsiprašyti už tyčinę interseksualų diskriminaciją. Šįkart teigiamai manančių atsirado vos 11 procentų, tačiau kasmet vis didėjantis tikras ar dirbtinai keliamas jautrumas, matyt, dar pateiks įvairių siurprizų.

„Ne“ juodaodžių karnavalui Šveicarijoje!

Tačiau ne tik šiųmetis Vokietijos karnavalas bus siejamas su kaltinimais diskriminacija. Mat vos spėjus prasidėti karnavalo renginiams Šveicarijoje, per šalį nuvilnijo pasipiktinimo banga: „diskriminuojami juodaodžiai“. Na, išties juodaodžių čia niekas neketino diskriminuoti, tačiau šiemet vienam dvylikamečiam mokiniui užkliuvo vienos vietovės senas karnavalinis paprotys – karnavalo metu mažas šveicariškas miestelis Egerkingen tradiciškai virsta vieta fantaziniu pavadinimu „NEGERchinge“. Taigi, pavadinimu, kuriame yra tas nelemtas „N žodis“.

„Įvykį“ pasigavo spauda, viskas buvo šiek tiek dirbtinai išpūsta, mokiniui buvo garantuota, kad tame paprotyje nieko diskriminuojamo nėra, po ko viskas lyg ir aprimo. Džiuginantis dalykas, kad šveicariško internetinio laikraščio „20min.ch“ apklausoje dalyvavę net 67 proc. skaitytojų manė, jog tame vis tik nieko diskriminuojamo nėra. Tačiau tenka pastebėti tai, jog šventinis lengvumas kasmet vis labiau užleidžia savo pozicijas tariamam ar tikram politkorektiškumui, jau vien dėl šveicarų taip mėgstamos „šventos ramybės“.

Beje, šiemet šventės metu vienur ar kitur vis dar matėsi „Užpakalių grabaliotojų sąjungos“ ir panašios vėliavos. Neegzistuojančių sąjungų, suprantama. Tačiau negarantuočiau, jog tokie „ant juoko“ dalykai kitąmet visiškai nebebus juokingi. Todėl dauguma karnavalininkų renkasi juokauti „saugiomis“ temomis, kaip antai Trumpas, Merkel, klimato atšilimas, kitos politinės temos. Tiesa, vienur kitur nedrąsiai šmėstelėjo ir #metoo parodijos ar dorovės policininkai su „suimtomis“ meilės darbininkėmis.

Beje, net ir visiškai apolitiškas pačiu didžiausias pasaulio vakarėliu vadinamas Rio de Žaneiro karnavalas šiemet kardinaliai pakeitė savo veidą – aštrių kritikos strėlių ir žinučių karnavalo eisenose sulaukė neseniai į valdžią atėjęs Brazilijos prezidentas, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikas Jairas Bolsonaro ir jo vykdoma politika. Taip karnavalas tik dar kartą įrodė, jog šventės yra gyvas realaus gyvenimo atspindys.