Tai numato policijos generalinio komisaro patvirtintos priklausomybių mažinimo policijoje gairės. Specialistai ir patys pareigūnai jų atsiradimą vertina teigiamai, tačiau abejoja, ar tai padės pasiekti laukiamų rezultatų.
Nepirkti, negerti, laiku išsiblaivyti
Kaip nurodyta pačiose gairėse, jomis siekiama kelių tikslų: mažinti galimybes policijoje įsidarbinti tiems, kas piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis ar yra priklausomi nuo azartinių lošimų, nuo piktnaudžiavimo „atgrasyti“ esamus darbuotojus, o susidūrusius su problemomis – skatinti „nebijoti pasisakyti kolegoms ir vadovams bei kreiptis pagalbos“.
Dokumentu siekiama ne tik padėti policijos darbuotojams, bet ir „mažinti neefektyvaus ir nekokybiško policijos darbo bei policijos įvaizdžio menkinimo riziką“.
Gairėse teigiama, kad alkoholio vartojimas kenkia policijos įvaizdžiui, darbuotojų moralei ir „nėra bei negali būti toleruojamas“. Dėl to pastebėję vartojančius ar pavartojusius kolegas pareigūnai apie tai nedelsdami privalo pranešti vadovams ir vidaus tyrimų padaliniui.
Rengdamos šventės, minėjimus ir kitus renginius policijos įstaigos negali mokėti už alkoholį ar kitaip skatinti pareigūnus gerti. Patiems pareigūnams draudžiama pirkti alkoholinius gėrimus, juos vartoti vilkint uniformą ar turint kitą policijos atributą.
Jei policininkas pripažįsta, kad turi polinkį žalingam vartojimui ar jau yra priklausomas, „jam rekomenduojama apie tai informuoti policijos įstaigos vadovybę“. Gavusi tokį prisipažinimą, nustatyta tvarka ji „privalės pasiūlyti darbuotojui reabilitaciją, jei šis sutiks joje aktyviai dalyvauti ir vykdyti kitus su tuo susijusius įsipareigojimus“.
Panaši nuostata dėl reabilitacijos galioja ne tik turintiems problemų dėl alkoholio, bet ir dėl narkotikų, vaistų ir azartinių lošimų.
Draudimų daug, pagalbos – mažai
Policijos departamentas DELFI informavo, kad praėjusį gruodį gairės buvo patvirtintos po diskusijų su policijos įstaigų vadovais. Šie įpareigoti su dokumentu supažindinti pavaldinius. Gairės esą paskelbtos policijos vidiniame interneto puslapyje, kur darbuotojai gali pateikti savo nuomonę ir pasiūlymus.
Vis dėlto paprašytas pakomentuoti dokumentą Vilniaus apskrities Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas teigė, kad nei jis, nei kolegos nebuvo matę dokumento ir nedalyvavo jį rengiant.
Pirmininkas apgailestavo, kad policijos vadovybė svarbia informacija nepasidalina su socialiniais partneriais. Vis dėlto jis sveikino dokumento atsiradimą – esą tai pirmas realus žingsnis sprendžiant problemas, nes iki šiol apie tai buvo tik kalbama.
V. Lamausko teigimu, kai kurios gairių nuostatos, pavyzdžiui, dėl blaivumo darbe ar draudimo pirkti alkoholį vilkint uniformą, jau įtvirtintos kituose dokumentuose. „Vienintelis dalykas krito į akis – tai, kad turi atsirasti dar viena generalinio komisaro patvirtinta tvarka. Galbūt ten ir atsiskleis, kaip bus vykdoma ir finansuojama reabilitacija, su kokiais įsipareigojimais turės sutikti pareigūnas, pripažįstantis, kad turi tam tikrą priklausomybę“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.
Gairėse jis pasigedo didesnio konkretumo ir daugiau nuostatų dėl realios pagalbos pareigūnams. „Ta tuščia norma apie reabilitaciją – yra vienintelė vieta, kurią būtų galima traktuoti kaip pagalbos ranką. Visur kitur – draudimai ir įpareigojimai“, – aiškino V. Lamauskas.
Jis pasigedo aiškumo dėl to, kaip bus finansuojama dokumente minima pareigūnų reabilitacija, tačiau vylėsi, kad policijos vadovybė nedels priimti papildomus tai reglamentuojančius dokumentus.
Policijos įstaigos – ne reabilitacijos centrai
„Perskaičius tiek gairių pavadinimą tiek jų tekstą atrodo, kad svarbiausia, suteikti pagalbą tiems, kurie jau turi alkoholio vartojimo ar lošimo problemų. O juk reikėtų siekti, kad darbuotojai išvengtų tokių problemų, mokėtų jas spręsti, rinktųsi sveikesnį gyvenimo būdą“, – komentavo mokslininkė.
Viena iš pareigūnų priklausomybių priežasčių – patiriamas stresas. Bandant su juo susidoroti griebiamasi gėrimo, vaistų, lošimų. „Taigi, gairėse visai nekalbama, kas bus daroma, kad rizika sumažėtų, kad pareigūnai nepradėtų piktnaudžiauti alkoholiu, lošti, kaip padėti jiems sumažinti įtampą, stresą“, – aiškino L. Bulotaitė, gairėse pasigedusi daugiau dėmesio priklausomybių prevencijai.
Ji abejojo, ar bent viena policijos įstaiga turi galimybių organizuoti pareigūnų reabilitaciją. Ją paprastai organizuoja šioje srityje patyrę psichologai ir socialiniai darbuotojai. Vis dėlto profesorė vylėsi, kad ateityje gaires papildys naujos taisyklės ir probleminiai dalykai bus išspręsti.
Vedėjo teigimu, kol nėra detalizuotos konkrečios priemonės ir veiksmai, sunku pasakyti, kiek prireiks lėšų joms įgyvendinti.
„Pagrindinis principas, kurį siekiama įgyvendinti šiomis gairėmis – tai individualus dėmesys kiekvienam pareigūnui, pasiryžusiam spręsti šia problemą. Tiek atskiros policijos įstaigos, tiek visa sistema turi žmogiškųjų ir finansinių išteklių su ja tvarkytis, ir šios gairės yra valios išreiškimas imtis ją spręsti“, – aiškino R. Matonis ir tvirtino, kad gairės rengtos pasikonsultavus su šios srities specialistais.