Vien tai, kad JAV ne šiaip įspėjo Izraelį apie tikėtiną ataką, bet ir padarė tai viešai, yra iškalbingas, nors ir neunikalus faktas. Balandį, kai Izraelis Irano konsulate Damaske, Sirijoje nukovė Irano generolą, buvo tikimasi neišvengiamo Teherano atsako. Ir jo sulaukta, kai Iranas atakavo Izraelį.
Kita vertus ataka nebuvo netikėta – jai ruošėsi ir Izraelis, ir sąjungininkai, o Iranas esą netgi iš anksto prieš ataką netiesiogiai įspėjo amerikiečius ir net izraeliečius, kad tai tėra atsakas, o ne visuotinis karas, dėl kurio galimybės vis nevengia pakrūpčioti apžvalgininkai.
Jau tada iškart po atakos Iranas ėmė deeskaluoti situaciją – esą „reikalas užbaigtas“. Visi Irano grasinimai nesiimti jokių „neapgalvotų“ veiksmų, JAV atviri signalai, kad neparems Izraelio atsakomųjų smūgių, o ir paties Izraelio vieši „svarstymai, kaip atsakyti“ rodė norą išvengti didelio atviro karo, kuris šiuo metu niekam nėra naudingas.