„Žinote, yra banalus, bet labai teisingas posakis, kad priklausomybė – šeimos liga. Todėl ateinantiems gydytis pabrėžiama, kad turi keistis visi šeimos nariai. Nes tam tikru elgesiu problemų turinčiam šeimos nariui mes padedame toliau gerti“, – sakė priklausomybių psichologijos ekspertė.
Nuo alkoholio priklausomų vyrų moterys motyvuojamos pradėti gyventi savo gyvenimą, nes piktnaudžiaujančio vyro nepakeis, o savo elgesiu, pačios to nežinodamos, turinčiam priklausomybę gali pakenkti.
„Kad ir kaip baisiai skambėtų, žmonos dėl savęs, savo vaikų ir kad vyras negertų, turi nebepadėti jam. Jis privalo pajusti savo gėrimo neigiamas pasekmes“, – pabrėžė psichologė.
Geriau palikti purviną ar apsivėmusį prie durų
Reikia didžiulės stiprybės ir savitvardos, kad atsiribotum nuo to, kas vyksta namuose: gal girto vyro užkaistas puodas išdegė, gal nuo nuorūkos namas sudegs ar grįžę iš mokyklos vaikai ras laiptinėje tysantį tėtį.
Profesorė pripažįsta, jog realybėje nėra paprasta atsiriboti nuo priklausomybės pasekmių. Tačiau reaguojant situacija ne gerės, o blogės, nes žmogui labai patogu, kai už jį kiti sprendžia problemas. „Priklausomų žmonių gydymo programose reikalaujama, kad jų žmonos irgi ateitų, antraip iš karto matyti, kad rezultatai nedžiugins“, – pakartojo prof. L. Bulotaitė.
„Niekas nesako, kad reikia žmogų palikti gatvėje, kur jis sušals ar bus primuštas, apiplėštas. Tačiau atitempusios į namus neguldykite į lovą, palikite purviną, gal apsivėmusį ant kilimėlio, kad pabudęs ryte pamatytų pasekmes, užuot viską sutvarkiusios! Reikia išmokti atsiriboti, nors ir sunku. Ne be reikalo kalbant apie alkoholizmą minima netiesioginė priklausomybė. Kaip alkoholikas priklausomas nuo alkoholio, taip ta moteris priklausoma nuo jo. Ji nebeturi savo gyvenimo“, – konstatavo prof. V. Bulotaitė.
Kas sieja moteris, ištekėjusias už piktnaudžiautojų alkoholiu
Net jei vyras kurį laiką negeria, jo žmonai palengvėja tik trumpam. Paskui kyla ir auga įtampa, bijant, kad viskas prasidės iš naujo. „Kad ir kaip būtų baisu ar keista, kai vyras nustoja gerti, moteris savo elgesiu neretai jį vėl priverčia gerti: nepasitikėdama, įtarinėdama, slėpdama alkoholį ar net šį žodį eliminuodama iš šeimos žodyno. Tačiau mes turime pasitikėti vienas kitu, antraip, koks čia gyvenimas?” – komentavo profesorė.
„Tačiau tai – tik vienas iš bandymų paaiškinti, kodėl su geriančiais vyrais gyvenančios moterys turi tiek daug panašumų ir net skundžiasi panašiais negalavimais, – atkreipė dėmesį DELFI pašnekovė. – Natūralu, kad gyvenant su priklausomu žmogumi patiriama įtampa provokuoja psichosomatinius sutrikimus: galvos skausmus, nemigą, skrandžio problemas. Tai tipiški negalavimai, kurie neišgydomi vaistais, nes priežastis – psichologinė“.
Baisus anekdotas apie „gelbėtoją“
Universaliausiu bruožu, skiriančiu alkoholiu piktnaudžiaujančių vyrų žmonas nuo kitų, psichologė vadino tai, kad jos pradeda daugiau domėtis savo vyru nei savimi.
„Kai dirbau su tokiomis moterimis ir bandydavau tai pasakyti, dažna piktindavosi, nenorėdavo pripažinti. Tačiau paklausus, kokie jos pomėgiai, pradėdavo: „Kai vyras negėrė…”, į klausimą, kur atostogaus, atsakydavo: „Jei vyras negers…” ir pan. Ji nieko neturi savo, visas gyvenimas sukasi apie tą nematomą dramblį – priklausomybę. Yra net toks baisus anekdotas apie netiesiogiai priklausomą moterį, kuri važiuoja automobiliu. Kai jis paslysta, pradeda ristis nuo skardžio, prieš akis jai prabėga visas jos vyro gyvenimas”, – citavo prof. V. Bulotaitė. Niekas nesako, kad nereikia rūpintis kitu žmogumi. Tačiau mes kažką turime ir savo.
Nepataria skirtis
Lengviau išeiti su vaikais iš namų, kai žmogus jau pavojingas ar galutinai degradavęs. Tačiau nemažai moterų gyvena tarsi su dviem vyrais – talentingu, kilniu, supratingu, atjaučiančiu, kai blaivas ir visiškai neatpažįstamu, kai išgeria. Tokiu atveju apsispręsti skirtis dar sunkiau.
„Aš savo klientėms niekada nepatariu skirtis su geriančiu vyru, – pabrėžė psichologė. –Nėra taip paprasta. Kaip matome, netgi skriaudžiamiems vaikams tų tėvų reikia. Tačiau kai klausiu moterų, kurios ateina konsultuotis, kiek kartų grasino skirtis, atsako, kad gal penkiasdešimt“.
Jei žmona penkiasdešimt kartų grasino, kad išmes iš namų, bet neišmetė, kodėl penkiasdešimt pirmą kartą turėtų tai padaryti?
Stiprybė ir vilties šeimoms, susidūrusioms su alkoholizmo problema, teikia Al-Anon savigalbos grupės, veikiančios visoje Lietuvoje, į kurias moterims rekomenduoja nueiti psichologė: „Vienų moterų vyrai gal tik dabar pradėjo gerti, kitų jau dvidešimt metų geria, tad tose grupėse galima pasiklausyti pasidalijimų, kaip jos tai išgyvena, ir rasti tinkamiausią sprendimą savo situacijoje“.
Veikia visoje Lietuvoje
Į šeimynines Al-Anon grupes priklausomų žmonių artimieji buriasi vildamiesi išmokti gyventi visavertį, prasmingą gyvenimą, norėdami nugalėti baimę ir netikrumo jausmą, grąžinti šeimai tarpusavio supratimą, kurio ji neteko dėl ligos, vadinamos alkoholizmu.
Net tie, kurių artimieji grįžta į blaivybės kelią, dažnai patiria, kad su sveikstančiu priklausomu žmogumi iškyla daug problemų. Jiems Al-Anon irgi didelė parama.
Bendrijos narių įsitikinimu, vienintelis kelias padėti sau – dalintis su kitais tuo, ką esame patyrę patys, turtinant savo gyvenimą ir skaidrinant dvasią.
Al-Anono įkurėjos – Anoniminių alkoholikų (AA) pradininkų Bilo ir Bobo žmonos Luiza ir Ana. Pirmoji Al-Anon grupė susikūrė JAV 1951 m. (AA – 1935m.) Šiuo metu Al-Anon bendrijos veikia 115 pasaulio šalių.
Lietuvos Al-Anon įkūrimo data – 1990 m. spalio 25-oji. Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 Al-Anon grupės, suskirstytos 5 Vilniaus, Kauno, Žemaitijos regionus.