Kaip Rusija praranda kontrolę Kryme: įtūžį kreipia į NATO, nors didesnė grėsmė slypi visai kitur

Tiesioginės konfrontacijos rizika tarp NATO ir Rusijos auga. Tokie įspėjimai iš Maskvos, regis, jau nesyk girdėti, o kai šią savaitę jie nuskambėjo dar kartą, regis, nė nevertėjo stebėtis ir pažadais imsis atsako priemonių, jei Ukrainos sąjungininkai padės jai rengti smūgius prieš rusų pajėgas. Vis dėlto pastaruoju metu suintensyvėjusios atakos Kryme rodo, kad Kremlius niršta neatsitiktinai. Karas Ukrainoje krypsta ne jo naudai.

Tai, kad okupuotas Krymas, o tiksliau jame esantys rusų kariniai objektai jau kurį laiką patiria nuoseklios, kryptingos ukrainiečių raketinės ir dronų smūgių kampanijos pasekmes, nėra jokia naujiena. Bet atakų pobūdis pasikeitė.

Kitaip, nei per pastaruosius du karo metus, ukrainiečių raketomis ar savižudžiais dronais pirmiausiai taikomasi į rusų oro gynybos sistemas – tiek pačius paleidimo įrenginius, tiek radarus, tiek į oro pajėgų bazes, kur Rusijos aviacijai kasdien darosi vis pavojingiau. Todėl ir panikos ženklai okupuotame Kryme šįkart kiek kitokie, nei būta per ankstesnes atakas 2022 ir 2023 metais.

Rusijos režimas taip pat pradeda suvokti, kad įprasti grasinimai Vakarams branduoliniu šantažu taip pat pradeda nebeveikti arba sulaukia signalų, jog šį branduolinį žaidimą NATO gali žaisti dviese ir nebebijo eskalacijos rizikų taip, kaip pastaruosius du metus.