Ekspertai pabrėžia, kad „defaultas“, arba nemokumas, valstybės mastu atsiranda tuomet, kada pastaroji negeba grąžinti anksčiau pasiskolintų (dalies) lėšų ar sumokėti priskaičiuotų palūkanų.
„Yra įprasta, kad tarptautinės finansų rinkos duoda 30 dienų langą vėlavimui. Rusija šiuo atveju išnaudojo abi datas – tiek sutartinį terminą įvykdyti įsipareigojimus, tiek rinkų suteiktą „malonę“, – rašo jie.
Pasak jų, Rusijos atvejis nėra tipinis valstybės nemokumas: pati Rusija sako, kad turi lėšų grąžinti skolą, tai yra, kad ji yra moki. Tačiau dėl taikomų sankcijų šio įsipareigojimo negali įvykdyti, nes tarpininkai atsisako vykdyti jos pavedimus, tai yra, ji yra nelikvidi.
„Kalbant paprastai – Rusija turi pinigų (kad ir tos pačios įšaldytos užsienio atsargos), tačiau dėl vieningų Vakarų sprendimų šie Rusijos pinigai yra „toksiški“ ir niekas nenori jų priimti“, – rašo ekspertai.
„Locked N’ Loaded“ primena, kad Rusijai – carinei, sovietų, šių laikų, tai nėra pirmas skolos negrąžinimo atvejis: nuo 1800 m. iki 2008 m. Rusija negebėjo gražinti išorės valstybės skolos, kuomet išleistų skolos vertybinių popierių pirkėjai yra nerezidentai, 5 kartus. Tai įvyko 1839, 1885, 1918, 1991 ir 1998 metais.
„Per visą šį laikotarpį Rusija „defolte“ praleido 39 proc. šio laikotarpio. Tik Graikija, bankrutavusi tiek pat kartų, „defolte“ praleido ilgiau“, – pabrėžia jie.
Ekspertai klausia, kokias istorijos pamokas galime papasakoti Rusijai dėl jos valdžios skolos įsipareigojimų nevykdymo.
Pirma, anot jų, rinkos turi atmintį – tinkamai neatsiskaičius su skolininkais tai visam laikui paliks antspaudą šalies kreditingumo vertinime ir rinkos to nepamiršta metų metus.
„Kai bolševikai atsisakė mokėti caro skolą 1918 m. ir bankrutavo, į valdžios skolinimo rinką jie grįžo po 69 metų“, – teigia jie.
Antra, pasak karo žinovų, šis „defoltas“ padidins ateities skolinimo kainą (jei apskritai kas nors skolins Rusijai), nes dabartinis „defoltas“ matematiškai didina tikimybę skolininkui susidurti su laiku negrąžintais paskolintais pinigais.
„Taigi, išorės skolos palūkanų normos bus nepalyginamai didesnės, negu iki invazijos, ką iš esmės jau rodo anksčiau visų pasaulio kredito reitingų agentūrų suteikti „defolto“ kredito reitingai. Pasekmė: grįžus į rinkas po daug metų pasiskolinti, palūkanos už skolą bus didelės su visa neigiama įtaka viešiesiems Rusijos finansams“, – teigia ekspertai.
Jų teigimu, normaliomis sąlygomis valstybei, susidūrusiai su nemokumo grėsme, į pagalba ateina tarptautinės institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas, iš dalies – Pasaulio bankas (nors jis sprendžia visai kitas problemas). Tačiau agresoriaus veiksmus labai greitai įvertino pasaulio organizacijos ir visapusiškai nuo jos atsiribojo.
Be to, anot jų, tarptautinė finansų rinka yra stipriai integruota ir šalys tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Tų šalių, kurių finansų sistemos buvo daug investavusios į Rusijos vyriausybės skolos vertybinius popierius, laukia nemenki iššūkiai. Jei jos yra gerai finansiškai pasiruošusios, viskas bus gerai, tačiau jei turi sunkumų ir prisidės Rusijos nemokumas, gali tekti skelbti ir savo bankrotą.
Kalbėdami apie ateitį „Locked N’ Loaded“ pabrėžia, kad panašu, jog šis nemokumo atvejis gali būti ne paskutinis, tačiau rinkos gan gerai žino, kas tuos popierius turi, kada bus vykdomi mokėjimai, ir kokie yra veiksmų eigos variantai, jei vėl nesumokės.
„Maža paralelė (nors teisinės vingrybės čia labai praverstų) – užsisakius picą iš picerijos (RU), tu jos laukti atvykstant, ir jei joks pavežėjas nesiima jos tau (investuotojui) iki namų atvežti, kieno čia problema: gamintojo (Rusijos, kuri išleido popierių), ar pavežėjo (atsiskaitymų kompanijos)? Jums, kaip užsakovui, iš esmės nelabai įdomu, kokios priežastys lėmė pinigų į sąskaitą neįkritimą – esmė, kad jie neįkrito sutartomis sąlygomis (valiuta, ne rubliais) ir terminais“, – rašo jie.
Karo žinovų teigimu, jei nebėra lėšų finansuoti karą vidiniais resursais, finansų pasaulyje įprasta eiti į išorę.
„Kadangi rinka greičiausiai nebeskolins, tai ir nebus už ką nusipirkti, pavyzdžiui, „saliarkos“ ar kitų dalykų. Ir ne tik karui, bet ir visoms kitoms reikmėms. Skola yra pajamų alternatyva, jos Rusija nebeturės ir gana ilgam“, – teigia jie.