Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas labai pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu po to, kai ankstyvuoju Maskvos karo etapu siekė bendrauti ir su Rusija, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prancūzija parodė norą remti Ukrainą tol, kol ji laimės karą, paskelbė, kad Kyjivui atsiųs lengvųjų tankų. Tai paskatino Berlyną imtis veiksmų ir ukrainiečiams atsiųsti sunkiųjų tankų „Leopard“.
Ar E. Macronas ir vėl imasi Europos lyderio rolės? Ar ir europiniame kontekste Prancūzijos prezidento įvaizdis keičiasi į gerą?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo G. Karaliaus nuomone, matyti, kad E. Macronas imasi Europos lyderio vaidmens galime, bet esą nelabai ryškiai.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu lyderystė santykiuose su Rusija matoma per ginklų tiekimą.
„Prieš mėnesį, kai E. Macronas pirmasis paskelbė, kad Prancūzija Ukrainai tieks vadinamuosius lengvuosius tankus, tokius ratuotus, ir juo tada pasiekė britai, amerikiečiai, galiausiai – vokiečiai, E. Macronas buvo tas, kuris atidarė šį procesą ir buvo galima kalbėti apie tam tikrą lyderystę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo G. Karalius.
Galėtų dar labiau padėti Ukrainai
Bet dabar, anot jo, tema plečiasi, kalbama apie kitų karinių technologijų perdavimą Ukrainai ir laukiama, ką pasakys Prancūzija. Skelbiama, kad ši šalis dar nėra išnaudojusi visų savo galimybių padėti besiginančiai Ukrainai – tiek tiekiant karinę aviaciją, tiek tolimojo nuotolio raketas.
„Kol kas neatrodo, kad E. Macronas perimtų lyderystę Rusijos klausimu, bet dar tokią galimybę turi“, – kalbėjo instituto dėstytojas.
Jo vertinimu, praėjusiais metais išsakyti E. Macrono skambūs teiginiai apie tai, kad Rusijai reikia užtikrinti kažkokias saugumo garantijas, buvo klaida.
„Buvo neaišku, kam to reikia, kokio rezultato iš to norima.
Bet jeigu mes žiūrėsime į Prancūzijos veiksmus, tai yra labai aiški parama Ukrainai – ginklų tiekimas, sankcijos. Prisiminkime, kad Prancūzija pirmininkavo Europos Tarybai, tai ji organizavo visas pirmines sankcijas. [Taip pat yra] parama Ukrainos narystei Europos Sąjungoje.
Tokie Prancūzijos veiksmai ir E. Macrono kartais improvizuoti pašnekėjimai yra du skirtingi dalykai“, – pabrėžė G. Karalius.
Tiesa, labai gerai, pasak jo, kad skrydžio į Briuselį metu V. Zelenskis turėjo galimybę asmeniškai neformaliai pasikalbėti su E. Macronu. O tai esą gali išeiti į naudą Ukrainai.
„E. Macronas – toks jo asmenybės bruožas – daug mažiau klauso savo patarėjų, diplomatų, o daug labiau mėgsta asmeninį kontaktą su šalių lyderiais ir tada jį galima vienaip ar kitaip įtikinti“, – pastebėjo dėstytojas.
Reikia ryžto
Kariaujančiai šaliai vadovaujantis V. Zelenskis, pasak jo, nelabai turi kitos išeities – turi siekti švelninti santykius su Prancūzija.
„Jam reikia visos pagalbos, kuri tik įmanoma, ir Prancūzija, nepaisant E. Macrono komunikacijos, tą pagalbą tiekia. Ne kažkokias senienas, o pačius naujausius ginklus. Žinoma, galėtų daugiau, turi galimybių tiekti ir rimtesnius dalykus“, – sakė G. Karalius.
Bendrai, pasak jo, neatrodo, kad E. Macronas turėtų aiškią ir nuoseklią poziciją išvis, ko jis nori iš Rusijos, koks galutinis rezultatas.
„Šiek tiek Rusijos klausimu E. Macronas atrodo labiau reaguojantis į kintančius įvykius. Įvyksta karo nusikalstamas, reaguoja vienaip, E. Macronas į Londoną nuvažiuoja, tada į Paryžių pasikviečia V. Zelenskį. Po įvykio mėginama reaguoti, nes nėra aišku, ko bendrai Prancūzija nori iš viso šito, dėl to lyderystės ir trūksta“, – vertino pašnekovas.
O lyderio įvaizdį, pasak jo, dabar užėmęs V. Zelenskis, kur esą visos šalys pavydi: „Norėtų turėti savo V. Zelenskį.“
„E. Macrono lyderiavimas kiek kitoks, neprilygsta V. Zelenskio“, – teigė G. Karalius.
Tiesa, turint mintyje, kad Prancūzijoje dėl siekių įgyvendinti pensijų reformą kilo protestai, E. Macronui, pasak G. Karaliaus, vertėtų griežtinti savo poziciją užsienio politikos klausimais.
„Ar E. Macronui dabar būtų naudinga kažką ryžtingesnio padaryti Rusijos klausimu? Taip ir tai yra ginkluotės klausimas“, – pažymėjo dėstytojas.
Prancūzija, anot jo, Ukrainai galėtų teikti naikintuvų ir dėl to esą nepatirtų didelio nuostolio.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su G. Karaliumi laidoje „Aktualusis interviu“ rasite antroje laidos dalyje:
