Atsakymo, regis, geriau niekam nesinori sužinoti, nes viena vertus Rusijai priskiriama ir pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjusi diversijų kampanija gali baigtis išties tragiškai – padeginėjimai, kabelių pjaustymai, dronų skrydžiai. Regis beliko sulaukti tik sprogimų.
Antra vertus – reakcija, kokios neretai tikimasi iš Kremliaus eskalacijos bijančių Vakarų, gali būti viena po to, kai būtų įvykdytas toks pražūtingas veiksmas: tiesioginis karinis susidūrimas su branduoline valstybe. To, leidžia suprasti ir Vašingtonas, ir Briuselis, ir Berlynas, ir Paryžius, nenori niekas.
Kita vertus pastarųjų metų ir net savaičių įvykiai rodo, kad vis labiau rizikuoti linkstančios šalys imasi ir drastiškų, iki tol sunkiai įsivaizduojamų sprendimų. Jau pati atvira Rusijos invazija į Ukrainą daug kam atrodė neįsivaizduojamas scenarijus. Dabar kartelė krito dar žemiau.
Kas galėjo prieš 3 metus pagalvoti, kad Ukraina moderniausia vakarietiška daužys Rusijos armiją savo teritorijoje, prašys panaikinti draudimus smūgiams Rusijos teritorijoje?
Kol Vakarų šalys svarsto, ar tenkinti tokį prašymą, ukrainiečiai patys priešo šalies gilumoje rengia ambicingas operacijas. Įsiveržimas į Kursko sritį, dronų smūgiai Kremliui, rusų energetikos, karinei infrastruktūrai, į orą išlekiantys amunicijos sandėliai – jei kas tikėtų rusų propaganda, visa tai jau senokai turėjo išprovokuoti Rusijos branduolinę eskalaciją.
Bet ribų, regis, nebeliko – ukrainiečiai elgiasi lyg Izraelis, kuris pademonstravo, kad legendinė žvalgybos tarnyba „Mossad“ gali surengti ypač ambicingą ir neregėtos sėkmės operaciją su teroristų rankose sproginėjančiais pranešimų gavikliais. Tad ar reikėtų stebėtis, jei ir Kremlius, plėsdamas savo nekonvencinių operacijų spektrą, griebsis to, ko dabar nesitikime?