Apie tai sekmadienį savo tviterio paskyroje pranešė radijo „Svoboda“ žurnalistas Rikardas Jozwiakas.
„Buvęs Čekijos ministras pirmininkas, kandidatas į prezidentus A. Babišas ką tik pareiškė – jei taps prezidentu, nesiųs karių į Lenkiją, Estiją, Lietuvą ir Latviją, jeigu jas užpultų Rusija“, – teigė R. Jozwiakas.
Į žurnalisto žodžius, kad siųsti karius – NATO šalių pareiga, A. Babišas atsakė: „Aš noriu taikos.“
Čekijoje opozicinė buvusio premjero A. Babišo partija ANO laimėjo daugumoje didžiųjų šalies miestų rinkimus į savivaldybes.
A. Babišo (kuriam iškeltos kelios baudžiamosios bylos) vadovaujama vyriausybė atsistatydino pernai lapkritį. Ateinantį savaitgalį Čekijoje vyks prezidento rinkimai.
Dabartinis šalies prezidentas Milošas Zemanas neturi teisės dalyvauti rinkimuose, nes išbuvo prezidentu dvi kadencijas.
Gruodį duodamas interviu visuomeniniam Čekijos radijui M. Zemanas pabrėžė, kad Rusijos invazija kelia grėsmę ne tik Ukrainai.
Tokioje situacijoje ekonominiai interesai turi pasitraukti į antrą vietą, o pagalba Ukrainai neturi mažėti, sakė M. Zemanas.
Pastaraisiais mėnesiais Čekijos miestuose ne kartą vyko protestai prieš intensyvią vyriausybės karinę pagalbą Ukrainai, taip pat prieš aukštas energijos ir maisto kainas. Demonstrantai ragino NATO narę laikytis neutralesnės pozicijos, o vyriausybės politikai juos vadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkais.
M. Zemanas nesutiko su nuomone, kad Čekijos vyriausybė pernelyg įsitraukusi į Ukrainos reikalus.
Interviu radijui prezidentas taip pat pripažino savo klaidingus vertinimus ir apgailestavo, kad suklydo dėl V. Putino.
„Mačiau jame politiką, kurio neidealizavau, bet apie kurį vis dėlto susidariau įspūdį, kad jis rūpinasi savo šalies interesais. Tačiau agresija prieš Ukrainą prieštarauja Rusijos Federacijos interesams. Ir jeigu Vladimiras Putinas to nesuvokia, tai tuo blogiau šaliai“.
Vokietija su brigada neskuba
Delfi primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSKG) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Berlyne praėjusią savaitę aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje klausimą. Politikas pabrėžė, kad derybos sėkmingai tęsiasi ir, pasak jo, dabar reikės mažiau kalbėti – daugiau dirbti.
„Pirmiausia reikia fiksuoti, kas jau yra padaryta. Vokiečiai yra priskyrę mums brigadą, iš esmės tik išimtinai Lietuvos gynybai, ne kažkokioms papildomoms funkcijoms, bet tik gynybai. Taip pat yra įkūrę ir labai greitai padarė vadavietės elementą Lietuvoje, kas irgi be galo yra svarbu... Taip pat yra numatytas labai intensyvus pratybų scenarijus, turėsime ir šiais, ir kitais metais pratybas bent dviejų vokiečių batalionų, tai rimti dalykai jau yra suplanuoti“, – apie padarytus darbus Eltai teigė NSGK pirmininkas kartu pridurdamas, kad atėjo laikas pradėti daryti kitus namų darbus.
„Dabar, natūralu, kad reikia žiūrėti į priekį, įgyvendinti tai, kas sutarta. Ir jau kokį mėnesį kalbu, kad reikia pradėti žingsnis po žingsnio strategiją, daryti namų darbus – tai didžiausias tenka vaidmuo Krašto apsaugos ministerijai. Reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, suplanuoti sandėliavimą, apgyvendinimą vokiečiai irgi turi investuoti į Bundesverą, todėl noras, kad mūsų darbai susisinchronizuotų su Bundesvero stiprėjimu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politikas teigia savo ruožtu sieksiantis raginti tolimesnius darbus, kad Lietuva judėtų link savo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.
„Praktiniai dalykai turi būti pradėti, reikia mažiau kalbėti – daugiau dirbti. Tai tikrai garantuoju, kad NSGK, kiek leidžia galimybės, tikrai prisidės, ne tik raginsime, bet ir kaip parlamentinė kontrolė skatinsime darbus ir judėsime ta kryptimi“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Vizito Berlyne metu NSKG pirmininkas brigados dislokavimą Lietuvoje aptarė su Bundestago gynybos komiteto pirmininke Agnes Strack Zimmerman, gynybos sekretore Siemtje Moeller, gynybos ministerijos Valstybės sekretor Siemtje Möller bei užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Tobias Lindner.