Geopolitinis kontekstas
Savaitės pradžioje paskelbtas V. Zelenskio pareiškimas apie galimybes Krymo demilitarizavimo klausimą spręsti politinėmis priemonėmis neįgavo pagreičio. Tai netapo „bomba“ nei Vakarų, nei Ukrainos, nei agresoriaus viešoje erdvėje.
Nežiūrint į tą pastovų H. Kissingerio stiliuko triukšmą, tarp kai kurių valdžioje nesančių politikų, kaip pvz. V. Ramaswamy (vienas iš TOP 3 Respublikonų partijos kandidatų į JAV prezidentus 2024 m. rinkimuose) ar N. Sarkozy (buvęs Prancūzijos prezidentas ir geras V. Putino draugelis), niekas iš esamų valstybių lyderių į tai nesureagavo.
Neatmestina, kad toks teiginys galėjo būti nukreiptas pirmiausia į Vakarų visuomenes ir sprendimų priėmėjus parodant, kad ukrainiečiai nėra kietakakčiai ir esant tam tikroms sąlygoms linkę derėtis. Gali būti, jog tikėtasi išprovokuoti ir agresoriaus griežtus pareiškimus, jog rusai dėl „savo“ teritorijos nesiderės ir tokiu būdu jų rankomis Vakarų akyse uždaryti šį klausimą. Taigi, kol kas daugiau nežinomųjų, nei atsakymų.
Tuo tarpu „New York Times“ straipsnis su neva Vakarų generaliteto kritika Ukrainai dėl puolimo dinamikos toliau audrino Vakarų, Ukrainos ir agresoriaus viešą erdvę. Po visko akivaizdžiai liko nemalonios nuosėdos, todėl šią savaitę NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas bandė užglaistyti situaciją teigdamas, kad Ukrainos pajėgos fronte sėkmingai stumiasi pirmyn. Tuo labiau, kad ir situacija fronte parėmė tokius jo teiginius.
Kitą savaitę numatomas Turkijos prezidento R. T. Erdogano ir Rusijos vadovo V. Putino susitikimas Sočyje. Pagrindinis klausimas – žinoma, „grūdų susitarimo“ atnaujinimas.
Tikėtina, kad kažkoks susitarimas jau yra pasiektas, nes Rusijoje prieš savaitę lankėsi turkų URM vadovas, R. T. Erdoganas į svečias šalis važiuoja tik tada, kai gali pranešti apie didžias diplomatines pergales. Gana karštligiškas Turkijos bandymas priversti rusus grįžti prie susitarimo gali būti „Global South“ susitikimo Saudo Arabijoje pasekmė.
Neatmestina, kad Turkijos prezidentas jaučia slystančią iš jo rankų galimybę šį susitarimą turėti kaip įtakos svertą kalbantis tiek su Europa, tiek su skurdesnėmis Artimųjų Rytų ar Afrikos valstybėmis. Dėl to galimai pradėti šiuos diplomatinius viražus. Didelis klausimas, ar R. T. Erdoganas šią idėją parduos Vakarams ir ar šie sutiks su nuolaidomis Rusijai kaip sąlyga grįžti į šį susitarimą (pirmiausia sankcijų mažinimo klausimu). Viskas greičiausiai iki galo paaiškės po G20 susitikimo Indijoje rugsėjo 9–10 d.
Daugėja kalbų, jog po rugsėjį įvyksiančių regioninių rinkimų Rusijoje agresorius skelbs dar vieną mobilizacijos bangą. Žvelgiant į situaciją fronte ir okupantų perspektyvas toliau vykdyti operacijas, tai būtų realistiškas veiksmų eigos variantas. Kita vertus, neatmestina, kad tai dar viena agresoriaus priemonė pademonstruoti tariamą eskalaciją, taip priverčiant Vakarus spausti Ukrainą sėsti prie derybų stalo arba gauti iš jų sau kokių kitų nuolaidų (pvz. pakete su „grūdų susitarimu“ mažinti sankcijų spaudimą Rusijos ekonomikai).
Situacija fronte
Luhansko kryptis
Svatovė. Visgi agresoriaus puolimo suintensyvėjimas šiauriniame flange ir centriniame ruože buvo tik laikinas paūmėjimas. Rusų operacijos čia visiškai nurimo, Ukrainos gynėjai ėmė vykdyti lokalias atakas. Tuo tarpu antroje savaitės pusėje pietiniame flange rusai vėl perėjo į puolimą.
Tai sąlygojo jų sugebėjimas susikurti tvarų savo vienetų aprūpinimą per Žerebeco upę. Kol kas perkėlų ir tiekimo linijų ukrainiečių artilerijai sunaikinti nepavyko. Taip pat agresorius nežymiai pasistūmėjo „niekieno žemėje“. Tačiau to kaina — didžiuliai gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos nuostoliai. Ar rusams pavyks ilgesnį laiką išlaikyti tokį mūšio tempą, sunku pasakyti, tačiau Ukrainos pajėgų reakcija nuspėjama. Tikėtina, jie ims stiprinti žvalgybą, vykdys reidus ir intensyvins artilerinę ugnį į perkėlas.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Kremina. Praėjusią savaitę didelių pasikeitimų neįvyko, kontaktinė linija stabili. Abi pusės vykdo lokalias atakas. Tiesa, savaitės pabaigoje agresorius suintensyvino savo veiksmus pietiniame flange, tačiau tai gali būti tik laikinas suaktyvėjimas.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Lysyčanskas. Po kelių savaičių sąlyginės ramybės okupantai atnaujino atakas Bilohorivkos link. Jas vykdė su vienos arba dviejų dienų pauzėmis, kas rodo, jog pajėgų ir resursų jie čia turi ne itin daug. Tikėtina, tokie veiksmai susiję su rusų siekiu atitraukti dalį Ukrainos pajėgų nuo šiaurinio Bachmuto flango.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
Bachmutas. Ukrainos vienetų puolimo rezultatyvumas pirmoje savaitės pusėje kiek sumenko. Šį puolimo tempo sulėtėjimą galimai sąlygojo: iki tol puolusių pajėgų nuovargis, patirti nuostoliai bei dėl to vykstanti pajėgų reorganizacija ir rotacija, arba rusų atakos, kurių išdavoje agresorius nors ir patiria didžiulius nuostolius, tačiau neleidžia ukrainiečiams dominuoti.
Visgi Ukrainos pajėgoms pavyko nežymiai pasistūmėti pietiniame flange prie Klišijivkos, Andrijivkos ir Ozaranivkos. Tačiau savaitės pabaigoje Ukrainos gynėjai pakeitė atakos kryptį ir ėmė atakuoti į šiaurės rytus nuo Klišijivkos.
Agresorius tokio pokyčio nesitikėjo, tad ukrainiečiams pavyko pasistūmėti. Šis judesiukas blogina rusų padėtį Bachmuto mieste. Tuo pačiu šeštadienį fiksuota ukrainiečių žvalgyba mūšiu Rozdolivkos — Veselės ruože, t. y., link Soledaro.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Avdijivka — Marijinka. Per savaitę tęsėsi sunkios pozicinės kautynės šiauriniame Avdijivkos flange bei Pervomaiskėje. Agresorius toliau Ukrainos vienetus spaudė prie Marijinkos, tačiau jam ir vėl pasistūmėti nepavyko.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Vuhledaras. Abi pusės vykdė lokalias atakas Ševčenkos — Pavlivkos ruože. Ukrainos gynėjai bandė užimti aukštumas prie Ševčenkos gyvenvietės, taip susikuriant tinkamas sąlygas toliau atakuoti Jehorivkos link bei atkirsti Pavlivką.
Okupantai savo ruožtu bandė nustumti ukrainiečius už Kašluhačo upės ir taip apsaugoti minėtą Pavlivką. Savaitės pabaigoje kontaktinė linija iš esmės grįžo į tas pačias ribas kaip savaitės pradžioje. Tuo pačiu ukrainiečiai vykdė atakas Volodymirivkos link, o rusai — link Novomychailivkos. Apibendrinant galima teigti, jog ukrainiečiai atsargiai vykdo operacijas, su tikslu sudaryti sąlygas judėti Volnovachos kryptimi.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporižios kryptis
Savaitės bėgyje ukrainiečiai intensyviai smūgiavo agresoriaus logistinei sistemai Tokmake, Melitopolyje, Berdianske, Mariupolyje.
Orichivas. Ukrainos pajėgos intensyvino operacijas pagrindinėje agresoriaus gynybos linijoje, su tikslu ją pralaužti Robotynės — Verbovės ruože. Įsitvirtindami Robotynėje ukrainiečiai sėkmingai stūmėsi į rytus ir pietryčius bendra kryptimi link Verbovės. Okupantų kontratakos nebuvo sėkmingos. Tuo pačiu Ukrainos vienetai vykdė lokalias atakas kelyje Orichvas — Polohai bei Dorožniankos link, tokiu būdu keldami grėsmę Polohuose esančiai rusų grupuotei.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Velyka Novosylka. Praėjusią savaitę ukrainiečiai vykdė operacijas vakariniame flange, kituose ruožuose vykdė persigrupavimą. Agresorius bandė tuo pasinaudoti ir kontratakavo Staromajorskės link, tačiau nesėkmingai.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Pietų kryptis
Ukrainos pajėgos savaitės bėgyje tęsė smūgius agresoriaus karinei infrastruktūrai Krymo pusiasalyje bei Krymo „butelio kakliuke“.
Pastebėtinas mūšių dėl Dnipro upės salų suintensyvėjimas. Rusai bandė neatiduoti Ukrainos gynėjams iniciatyvos ir taip pat pradėjo laipintis kai kuriose salose. Viena vertus, tai kelia problemas čia veikiančioms Ukrainos pajėgoms, tačiau didesniame kontekste, tai dar labiau surišo rankas čia veikiančioms agresoriaus pajėgoms bei labiau mažina jų galimybes savo vienetus permesti į Zaporižios kryptį, jei rusų problemos ten gilėtų.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Mūšių dinamika
Ukrainos pajėgos vėl surengė labai sėkmingus smūgius dronais Rusijos teritorijoje. Atakos buvo vykdytos net 7 agresoriaus srityse, sėkmingiausiu smūgiu galima būtų laikyti ataką dronais prieš karinį oro uostą Pskovo srityje.
Aptariamuoju laikotarpiu agresorius surengė vieną didelį smūgį raketomis, dėl ko išaugo rusų nuostoliai šioje kategorijoje (5 ir 36). Tuo tarpu dronų naudojimas kiek sumenko (74 ir 66). Galima paminėti, jog vėl fiksuojamas rusų naudojamų Irano gamybos dronų „Mojaher-6“ naudojimas Ukrainoje. Tai nėra dronas — savižudis, kaip „Shahed“, o labiau panašus į „Bayraktaro“ analogą, t.y. naudojamas žvalgybai, taikinių identifikavimui ir netiesioginės ugnies koregavimui (arba pvz. nurodant taikinius minėtiems „Shahed“ dronams). Taip pat, „Mojaher-6“ gali nešti ir raketas arba bombas. Būtina pabrėžti, kad tai netaps viską keičiantis ginklas mūšio lauke, tačiau gali rusų „Shahed“ ir raketų atakas padaryti efektyvesnėmis.
Agresoriaus nuostolių dinamika kituose parametruose rodo dideles okupantų problemas kontaktinėje linijoje bei užnugaryje:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai kiek išaugo (3350 ir 3840), šarvuotos technikos netektys taip pat padidėjo (169 ir 175).
Kas liečia pastarąjį parametrą, galbūt žvelgiant į plikus skaičius pokytis neatrodo toks ženklus, tačiau palyginus tankų nuostolius, per šią savaitę agresorius neteko vienu tankų batalionu daugiau nei praėjusią savaitę (50 ir 80). Šie rezultatai sietini pirmiausia su sėkmingu Ukrainos pajėgų darbu Svatovės pietiniame flange, kur rusai bandė situaciją perlaužti puldami tankais. Reikia pasakyti, kad didelę dalį rusų tankų sunaikino ukrainiečių FPV dronai — savižudžiai. Įdomu, kad per pastarąjį mėnesį visame fronte Ukrainos gynėjai šiais dronais smogė 362 kartus, tuo tarpu rusai tik 156.
Prieš kurį laiką šie skaičiai buvo apylygiai, o vienu metu agresorius net dominavo.
Agresoriaus artilerijos nuostoliai taip pat išaugo (169 ir 190). Tačiau geriausios žinios yra nešarvuotų automobilių nuostoliai. Šioje statistikoje nuostoliai ne tik toliau auga, tačiau šią savaitę pasiekė iki tol nematytas aukštumas (174 ir 248).
Nešarvuoti automobiliai į kontaktinę liniją perveža šaudmenis, degalus, atsargines dalis technikai. Taip pat atveža maistą, vandenį, gyvosios jėgos papildymą, išveža sužeistuosius. Be šio pajėgumo tik laiko klausimas, kada rusų pajėgų moralė pasieks grindjuostę, o galų gale, vienetai gali ir visiškai nustoti kautis.
Bendras vertinimas ir prognozės
Ukrainos pajėgos nesivaiko politiškai patrauklių siekių kuo skubiau ir bet kokia kaina pasiekti proveržį pagrindinėje puolimo ašyje. Jie toliau sistemingai ir nuosekliai veikia pirmos plataus masto puolimo operacijos fazės paskutiniame etape (priešo pajėgų sukaustymas, sekinimas, klaidinimas, galimybių pagrindinėje ir remiančioje puolimo ašyse sudarymas),.
Ukrainos gynėjai Orichivo sektoriuje įsitvirtina agresoriaus pirmos gynybos linijos pralaužimo vietoje prie Robotynės ir plečia placdarmą link Verbovės, siekdami pralaužti agresoriaus pagrindinę gynybos liniją Robotynės — Verbovės ruože. Tikėtina, taip ukrainiečiai gali sau atverti kelius tiek į rytus link Polohų, tiek į pietus link Tokmako.
Tikimybę, kad Ukrainos pajėgos pasieks išsikeltus tikslus didina itin sėkmingas agresoriaus artilerijos ir logistikos (minėtų nešarvuotų automobilių) naikinimas. Ukrainiečiai itin ženkliai padidino pastarojo rusų pajėgumo naikinimo mastus, kas galimai artimiausiu metu dar labiau pablogins agresoriaus situaciją Orichivo ruože (silpnėjanti artilerijos ugnis, lėtesnis rezervinių vienetų reakcijos laikas, krentanti moralė).
Tikėtina, kad Irano gamybos dronų „Mojaher-6“ pasirodymas yra agresoriaus pasiruošimas intensyvinti bei efektyvinti dronų — savižudžių, raketų smūgius Ukrainos kariniams objektams ir civilinei infrastruktūrai. Tai gali būti ypač aktualu siekiant naikinti Ukrainos energetinę infrastruktūrą artėjančio šaltojo metų laikotarpio kontekste.
Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos intensyvins smūgius agresoriaus teritorijoje. Neatmestina, jog taikiniais gali tapti Krymo tiltas, Irano gamybos dronų — savižudžių paleidimo aikštelės Krasnodaro krašte, oro uostai, kur yra pvz. strateginių bombonešių, karinę ar dvigubos paskirties produkciją gaminančios gamyklos bei simboliniai objektai Sankt Peterburge ar Maskvoje.