Mūšių dinamika
Agresorius tęsė kombinuotas atakas prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą.
Viena vertus, raketų (77 ir 28) ir dronų (218 ir 49) nuostoliai ženkliai sumenko, tačiau tai nebūtinai susiję su operacijų intensyvumo sumažėjimu.
„Shahed“ dronų naudojimas iš tiesų labai smarkiai krito. Tačiau Ukrainos Karinės oro pajėgos pripažįsta, kad joms nebepavyksta numušti didžiosios dalies agresoriaus raketų.
Kokios to priežastys?
Agresorius tobulina savo taktiką siekdamas, kad dronų, netikslių ir pigių raketų, kurių negaila bei modernių raketų smūgiai būtų vykdomi sinchronizuotai tarpusavyje. Savo ruožtu ukrainiečių oro gynyba nespėja reaguoti į visus taikinius vienu metu.
Rusai ieško vietų, kurios nėra pridengtos moderniomis oro gynybos sistemomis, tokiomis kaip pvz. „MIM-104 Patriot“ ar NASAMS, o pataikymus išnaudoja savo propagandos tikslais (palyginimui – Kyjivo regionas buvo atakuotas sąlyginai nedaug kartų).
Okupantai toliau naudojo Ukrainos pajėgų oro gynybai vis dar sunkiai įkandamas raketas: „Kinžal“, „Kh22“, „Iskander“ bei jų analogus iš Šiaurės Korėjos. Tiesa, toks šių raketų naudojimo aktyvumas greičiausiai yra ne iš gero gyvenimo, nes fiksuojamas gerokai sumažėjęs „Kalibr“ raketų naudojimas.
Iki tol šios raketos buvo vienas rimtesnių rusų darbinių arkliukų. Eksperto A. Kovalenko vertinimu, tai susiję su rusų problemomis pervežant, sandėliuojant ir pakraunant raketas į nešėjus Novorosijsko uoste. Galima būtų dar pridėti, kad kelis mėnesius Ukrainos gynėjai medžiojo ir, remdamiesi savo žvalgybos duomenimis, tikslingai atakuodavo „Kalibr“ raketų nešėjus.
Tad tikėtina, rusai ribotas savo galimybes atakuoti „Kalibr“ priversti kompensuoti kitomis, gerokai brangesnėmis raketomis (pvz. „Kinžal“).
Kiti agresoriaus nuostoliai
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai išliko aukšti (5500 ir 5270), o šarvuotos technikos nuostoliai nežymiai išaugo (155 ir 175). Tai rodo, kad mūšių intensyvumas kontaktinėje linijoje išliko panašus. Neatmestina, kad sąlyginį štilį Svatovės sektoriuje kompensavo suintensyvėję susidūrimai Bachmuto ir Avdijivkos – Vuhledaro sektoriuose.
Fiksuojamas sumenkęs Ukrainos pajėgų gebėjimas efektyviai atakuoti agresoriaus užnugarį.
Okupantų artilerijos nuostoliai sumažėjo beveik dvigubai (197 ir 100), taip pat matomas ženklus netekčių sumažėjimas logistinio transporto skaičiuje (231 ir 144).
Džiugina tik tai, kad nors agresoriaus oro gynybos sistemų nuostoliai irgi sumenko, tačiau jie išliko aukšti (14 ir 11). Toks operacijų agresoriaus užnugaryje efektyvumo kritimas kartojasi periodiškai, tai leidžia daryti prielaidą, jog tokiai dinamikai įtakos turi ne tik oro sąlygos (pvz. dronai gali veikti labai ribota apimtimi), bet ir Ukrainos pajėgų artilerijos šaudmenų trūkumas.
Situacijos vertinimas
Nors agresoriaus manevrinių vienetų nuostoliai išliko gana aukšti, pasikartojančios Ukrainos problemos atakuojant agresoriaus artileriją ir logistiką yra nemalonus reiškinys.
Trumpuoju laikotarpiu tai kontaktinėje linijoje nedavė neigiamo efekto Ukrainos pusei:
- Svatovės sektoriuje padėtis stabilizuota.
- Bachmuto ir Avdijivkos – Vuhledaro sektoriuose rusai negali pasistūmėti.
- Išlaikomi placdarmai kairiajame Dnipro upės krante.
Tačiau jei paminėta agresoriaus užnugario apšaudymo problema virs ilgalaike tendencija, tai gali atsiliepti padėčiai mūšio lauke.
Agresorius tęsė kombinuotas atakas prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą. Lyginant su užpraeita savaite, rusų raketų ir dronų nuostoliai sumažėjo, nes Rusijos pajėgos tobulino veiksmų taktiką (koncentruotos atakos įvairaus tipo raketomis ir dronais) bei smūgiuodavo į moderniomis oro gynybos sistemomis nepridengtus Ukrainos objektus.
Dėl to didėjo nenumuštų rusų raketų kiekis. Visgi tai, jog agresoriaus smūgiai nebesiekė apie šimtą raketų vienos operacijos metu, rodo, kad rusai yra linkę taupyti šį svarbų resursą.
Yra labai pozityvių ženklų dėl Vakarų karinės pagalbos Ukrainai:
Jungtinės Karalystės premjero R. Sunako vizito metu buvo sudaryta sutartis dėl JK ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje. Tai pirmoji kregždė po NATO susitikimo Vilniuje metu įvykusio G7 valstybių įsipareigojimo suteikti Ukrainai saugumo garantijas (prie jo vėliau prisijungė dar 24 valstybės).
JK tapo pirmąja iš Vilniuje dalyvavusių pagrindinių industrinių galių G7 valstybių (JAV, Vokietija, Japonija, Prancūzija, Kanada, Italija ir JK) pasirašiusia dvišalių saugumo garantijų sutartį su Ukrainai.
Tam, kad popierius būtų sunkesnis, R. Sunakas atsivežė 2,5 milijardo svarų pagalbos Ukrainai programą. Taip pat viešoje erdvėje sklando gandai apie netrukus Ukrainą turinčias pasiekti ilgo nuotolio raketas (kokių ir kiek – neaišku).
„Tačiau kol nepamatysim – nepatikėsim“, – teigia ekspertai.
D. Medvedevo pareiškimai socialiniuose tinkluose dėl tokių JK veiksmų (britams grasinta karu, branduoliniu smūgiu ir pan.) rodo, kad šie susitarimai nebus šiaip popierinė deklaracija.
„Laukiam“, – priduria apžvalgos autoriai.
Labai tikėtina, kad V. Zelenskio vizitas į Lietuvą, Estiją ir Latviją pataikė į R. Sunako vizito taktą. Pasirašyti susitarimai dėl atskirų Ukrainos karo pramonės segmentų persikėlimo į Baltijos šalis, paskelbta apie Baltijos šalių naujus karinės pagalbos ukrainiečiams paketus.
ES pažadėjo pasitaisyti ir iki pavasario visgi pagaminti bei Ukrainai perduoti likusią 155 mm šaudmenų milijono dalį (yra likę perduoti apie 2/3).
Reikia viltis, kad tai ne tiesiog politinė deklaracija, o Europos karinė pramonė žengė reikiamus žingsnius plečiant savo gamybines apimtis. Jei šios žinios yra tiesa, tai labai gera žinia ir mums.
