Ekspertų teigimu, pritraukiant ginkluotųjų pajėgų rezerve esančius gyventojus bus siekiama užpildyti reguliarių vienetų gyvosios jėgos katastrofinius praradimus.
Čia, pasak jų, yra trys dedamosios
Pirmiausiai – pėstininkai. Dalinė mobilizacija spręs manevrinių vienetų etatų užpildymo klausimus. Tačiau kas liečia kokybę, tai vargu, ar šis žingsnis ką nors pakeis.
Pasak karybos žinovų, mūšiai parodė, kokią reikšmę turi gerai parengti ir motyvuoti pėstininkai. Pralaimėjimų fone ne savo noru į priešakines gretas metami vyrai (kad ir po parengimo) situacijos, jų teigimu, nepakeis.
Kita vertus, kadangi modernios technikos atsargos Rusijoje yra labai ribotos, tai į vienetus atvykusiems rezervistams nebus sunku atnaujinti įgūdžius su sena sovietine ginkluote, technika ir įranga. Tai pagreitins mobilizuotųjų integraciją į manevrinius vienetus.
Antra – specialistai. Anot ekspertų, teoriškai rusai dabar turėtų į ginkluotąsias pajėgas pritraukti aukštos vertės specialistų (artileristai, lakūnai, ryšininkai ir pan.). Tačiau gali būti, kad šis resursas naudojamas, o gal ir išsemtas.
„Nuo eskalacijos pradžios matėme, kaip Rusija ženkliai suintensyvino aukštos vertės specialistų sugrąžinimą į ginkluotąsias pajėgas (kontraktnikai) arba įtraukimą į samdinių gretas (buvo net „Vagner“ lakūnai, ką jau kalbėti apie kitas specialybes). Norimo rezultato tai neatnešė. Klausimas, kiek jų yra likę, kokių specialybių ir kokia jų motyvacija“, – teigia jie.
Trečia – vadai. Tai pasak ekspertų, bene skaudžiausia tema Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.
Geriausia, ką turėjo reguliariose pajėgose, jie jau prarado prie Kyjivo, Mariupolyje, Severodonetske, Chersone, Iziume. Didžiausia problema – žemesnės grandies (skyrius – kuopa) ir vidurinės grandies (batalionas – pulkas – brigada) vadai. T.y., tie, kurie vadovauja mūšiui „ant žemės.“ Galintys ir norintys buvę karininkai jau senokai kariauja (ar kariavo) samdinių gretose.
Tad ir šio resurso agresoriui, tikėtina, nepavyks išvystyti.
Ekspertai mano, kad paskelbus dalinę mobilizaciją Rusijos karinis pramoninis kompleksas greičiausiai gaus gerokai daugiau užsakymų, jis bus prioritetas darbo jėgos, atsiskaitymų ir žaliavų klausimu.
Tikėtina, kad rusų sudaryti ginkluotės, įrangos, ir kovinės technikos pardavimo sandoriai su užsienio valstybėmis bus nutraukti (tai matėme jau iki paskelbiant dalinę mobilizaciją), ši technika papildys jų ginkluotąsias pajėgas.
„Tačiau tai gali pradėti daryti įtaką fronte ne anksčiau nei po pusės metų, kai naujai pagamintos technikos ir ginkluotės bus tinkami kiekiai. Maža to, rudenį – žiemą ims vis labiau jaustis sankcijų poveikis, tad tai taip pat gali lėtinti gamybą“, – teigia jie.
Todėl esą labai gali būti, kad siekiant kuo greitesnių rezultatų bus atverti užkonservuotos kovinės technikos ir ginkluotės sandėliai, fronte matysime dar daugiau senos sovietinės technikos ir ginkluotės.
Neatmestina, kad su prasidėjusia daline mobilizacija atsiras noras peržiūrėti operacinius ir taktinius kariavimo principus, į pajėgas įdiegti išmoktas pamokas, pabandyti vystyti anksčiau silpnai išvystytas ginkluotės sritis (pvz., Irano dronų pagrindu kurti savo dronus kamikadzes ar atakos dronus).
Tačiau tam reikalingas klaidų pripažinimas, perėjimas į gynybą, kariuomenės perginklavimas ir permokymas. Patirtis parodė, kad rusai nelinkę taisyti savo klaidų.
Ekspertai mano, kad skuboti bandymai aneksuoti okupuotas teritorijas yra sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo Charkive – Iziume išdava.
Pasak jų, negalėdami karinėmis priemonėmis sustabdyti potencialaus tolimesnio ukrainiečių puolimo (ką jau kalbėti apie teritorijų atkovojimą), rusai situaciją bando spręsti politinėmis priemonėmis.
Aneksavusi okupuotas teritorijas Rusija tikisi atgrasyti ukrainiečius tęsti puolimą šiose teritorijose, motyvuodama tuoj, jog „savo teritoriją“ gins visomis įmanomomis priemonėmis, tame tarpe ir branduoliniu ginklu – tai numato Rusijos karinė doktrina.
„Labai tikėtina, kad visa tai nutaikyta ne tiek į Ukrainos, kiek į ES/NATO sprendimo priėmėjus ir visuomenes, siekiant parodyti Vakarų pasauliui „potencialiai nereikalingą eskalaciją su neprognozuojamomis pasekmėmis“, t.y. Trečiasis pasaulinis karas ir atominė žiema. Tokiu būdu bus bandoma ne tik mažinti paramą Ukrainai, bet per Vakarus trikdyti jos sprendimų priėmimo procesą“, – rašo jie.